„Mūsų tikslas nėra kritikuoti valstybės sprendimus, o pasiūlyti geresnius sprendimus ir tai, ką mes su LSA esame per šį pusmetį apsvarstę, parengę kaip modelį, techninę projektavimo užduotį ir esame pradėję derinti su Vyriausybe bei atskiromis ministerijomis“, – šią savaitę spaudos konferencijoje sakė LSA valdybos narys, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška.
Pasak jo, siūlomas objektas būtų požeminio tipo, turėtų visus atsparumo požymius, būtų sunkiai pažeidžiamas diversijų metu ir užtikrintų apsaugą nuo radiacijos.
„Tai yra objektas, kuris turėtų požeminį tipą, turėtų visus atsparumo požymius, būtų sunkiai įveikiamas diversijos sumanymams ir turėtų realią saugą nuo radiacijos. (…) Mes tai derinome su Radiacinės saugos centru“, – teigė M. Varaška.
Pagal LSA viziją, šie objektai ne tik atliktų civilinės saugos funkciją, bet ir atlieptų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikius. Juose galėtų veikti pilietiškumo ir pasipriešinimo ugdymo erdvės, kuriose gyventojai įgytų valstybės gynybai reikalingų įgūdžių.
„Šis modelis taip pat atlieptų KAM jau keletą metų puoselėjamą planą, mintį dėl pasipriešinimo ir pilietinių erdvių kūrimo, kuriose pirmiausia būtų įgyvendinami Valstybės gynimo tarybos tikslai – per keletą metų bent kelis šimtus tūkstančių žmonių apmokyti kovinių įgūdžių: šaudymo, dronų valdymo, kovinės savigynos ir panašiai“, – kalbėjo Kazlų Rūdos savivaldybės meras.
Anot jo, objektuose galėtų veikti ne tik šaudyklos, bet ir sporto erdvės įvairioms disciplinoms, pavyzdžiui, imtynėms, boksui ar stalo tenisui. Tokiu būdu savivaldybių sporto centrai galėtų bendradarbiauti su KAM, organizuodami ir sporto, ir karinio rengimo veiklas.
LSA skaičiavimu, vienas toks objektas galėtų sutalpinti reikšmingą skaičių gyventojų. Pasak M. Varaškos, 50 metrų ilgio pagrindinė patalpa kaip priedanga galėtų talpinti apie 1,5 tūkst. žmonių, o 100 metrų ilgio – iki 3 tūkst. žmonių.
Virš žemės šie statiniai būtų minimaliai matomi. Anot mero, antžeminė jų dalis galėtų būti pritaikyta automobilių stovėjimui, o ten, kur tokio poreikio nėra, įrengtos jaunimo, vaikų ar parkūro erdvės.
Pasak M. Varaškos, LSA jau kreipėsi į atsakingas institucijas ir sulaukė pirmųjų teigiamų signalų.
„Mes su LSA visuotiniame susirinkime bendrai pritarę šiam modeliui jau kreipėmės į institucijas ir jau turime dalį teigiamų atsakymų. Turime KAM susidomėjimą ir fokusą į tai, kad tai galėtų būti bendras techninis sprendinys su ministerijos iniciatyva“, – sakė jis.
KAM mato poreikį tokiems objektams ir didina bendradarbiavimą su savivalda
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad ministerija pastaruoju metu stiprina bendradarbiavimą su savivalda gynybos ir atsparumo klausimais.
„Mūsų pasirašyti bendradarbiavimo planai realizuojasi tiek finansiškai, tiek veiksmais – pratybomis, planų koordinacija“, – pažymėjo viceministras.
Anot jo, kalbant apie gyventojų pasirengimą krizėms, svarbios tiek piliečių žinios ir kompetencijos, tiek infrastruktūra, reikalinga tokiems įgūdžiams ugdyti.
„Kita dalis – infrastruktūrinė, kuri reikalinga tam tikrų kompetencijų mokymui, kad ir kas tai bebūtų: šaudymas, gebėjimas valdyti dronus, medicininis pasirengimas ar atsparumas kibernetinėje erdvėje“, – sakė T. Godliauskas.
Viceministro teigimu, ministerija mato poreikį plėsti tokių erdvių tinklą visoje Lietuvoje.
„Ta sąveika ir sinergija, kurią mes tikrai matome, tai yra pilietiškumo erdvės, kurių pagrindinis tikslas – turėti visose 10 apskričių bent po vieną“, – teigė jis.
T. Godliauskas taip pat palankiai įvertino idėją projektus rengti paspartinta eiga, nes tai leistų greičiau statyti objektus, galinčius atlikti tiek priedangų, tiek gyventojų rengimo funkcijas.
Be to, gynybos įgūdžių ugdymo erdvėms galėtų būti naudojamos ir Valstybės gynybos fondo lėšos. Kaip pažymėjo T. Godliauskas, fonde kasmet civilinės saugos priedangoms bei savivaldybių infrastruktūrai numatoma 25 mln. eurų.
Jo vertinimu, optimalus modelis būtų mišrus finansavimas, kai pusę investicijų skirtų KAM, o kitą pusę – savivaldybės. Papildomu postūmiu galėtų tapti ir Europos Sąjungos (ES) finansavimas.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 67 nekarinės šaudyklos, iš kurių 44 yra atviro, o 22 – uždaro tipo. Vis dėlto, anot viceministro, tokių erdvių poreikis išlieka didelis.
„Mes matome poreikį dar mažiausiai 49 būtent tokioms erdvėms, kuriomis galėtų naudotis kariuomenė, šauliai, medžiotojai, sportininkai ar ginklų savininkai“, – sakė T. Godliauskas.
Skelbtas oro pavojus
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Trečiadienį (gegužės 20 d.) oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad dalis priedangų buvo užrakintos, o kai kurios švietimo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalas, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų algoritmų ir pan.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
