Vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje per metus padidėjo 120 eurų ir siekia apie 1 560 eurų į rankas. Biudžetininkams algos per metus padidėjo dešimtadaliu, tai 2 procentIniais punktais daugiau nei plušantiems privačiame sektoriuje. Kol kas atlyginimų augimas lenkia metinę infliaciją. Vidutinės algos kyla greičiau nei vidutinės prekių ir paslaugų kainos.
Vidutinė alga Lietuvoje pasiekė 1 560 eurų: ar tokios sumos užtenka oriam gyvenimui? (tv3.lt koliažas)
Kornelijus Šiauliuose įsikūrusioje įmonėje dirba neilgai, vos porą mėnesių. Vyras pluša prie staklių, frezuoja baldines plokštes.
„Man, kaip naujokui, yra mokama realiai vidutinė alga. Skųstis kol kas kaip ir nelabai galiu“, – sakė staklių operatorius Kornelijus.
Šiaulių pakraštyje įsikūrusi įmonė iš medžio ir metalo gamina nestandartinius baldus, kuriuos naudoja kiti verslai, pavyzdžiui, parduotuvės. Vidutinis mėnesinis uždarbis šiuo metu čia siekia tarp 1 300 ir 1 400 eurų į rankas. Įmonė stengiasi reguliariai kelti atlyginimus.
„Mes pernai turėjome labai ženklų atlyginimų kėlimą. Mes kėlėme apie 20 procentų. Na, tai aš tikiuosi, kad dar ateinančius porą metų nereikės kelti atlyginimų“, – aiškino „Kaladoka“ vadovas Paulius Grabauskas.
Pagal naujausius Valstybės duomenų agentūros duomenis, per metus vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo suapvalinus 9 proc. popieriuje, arba 8 proc. į rankas. Atskaičius mokesčius, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1 560 eurų į rankas, tai 120 eurų daugiau nei prieš metus.
Ar 1 tūkst. 500 eurų užtenka oriam gyvenimui?
„Mažai, nemanau, kad tiek užtenka oriam gyvenimui“, – minėjo vyras.
„Mažokai, tikrai mažikai. – Kodėl? – Jeigu moki banko paskolą, 2 vaikai šeimoje“, – kalbėjo gyventoja.
„Manau, vidutiniškai. Galėtų būti didesnė, galėtų būti mažesnė, bet gerai, kad nėra mažesnė“, – pridūrė gyventojas.
Dauguma gatvėse kalbintų praeivių mano, kad ori vidutinė alga Lietuvoje turėtų būti didesnė.
„Manau, kokių 2 tūkstančių reiktų, jeigu norėtum gero buto, daug kambarių ir panašiai“, – sakė vyras.
„Gal tarp dviejų su puse ir trijų su puse tūkstančių turbūt“, – svarstė gyventojas.
„Atlyginimų augimas yra šiek tiek spartesnis, nei prognozavo daugelis institucijų, to pagrindinė priežastis viešojo sektoriaus atlyginimai“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Atlyginimai greičiau auga viešajame sektoriuje
Suapvalinus čia vidutinės algos per metus vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Dviem procentiniais punktais daugiau nei privačiame.
„Atlyginimai, aišku, atspindi ribotas galimybes. Ypač eksportuojančios įmonės, kurios susiduria su didesne konkurencija eksporto rinkose, galimybių tokiais tempais kelti atlyginimus nebeturi. Tvarus atlyginimų kėlimas, tas, kuris nepavirstų į didesnę infliaciją, yra turbūt 7, 8 procentai“, – sakė N. Mačiulis.
„Privatus sektorius labai atsargiai ir taupiai stengiasi naudoti išteklius. Kalbant apie viešąjį sektorių, matyt, tas irgi turėtų būti siekiamybė, bet čia situaciją diktuoja visiškai kitokie nei rinkos veiksniai. Matome, kad yra poreikis ir gynybos srityje daugiau specialistų ir kompetencijų tam tikrų“, – pasakojo „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Atlyginimų augimą Lietuvoje greitina kasmet didinama minimali mėnesinė alga, kuri išjudina ir didesnes algas.
„Minimalios mėnesinės algos įtaka veikia darbui imlesnes ekonomines veiklas ir tas atlyginimų augimas, jis vien dėl šio veiksnio šiemet išliks pakankamai reikšmingas“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
„Labai svarbu, kokį sprendimą priims Vyriausybė dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo 2027-iems metams. Ir tai gali vėl paspartinti atlyginimų augimą, kas galėtų pavirsti ir į didesnę infliaciją, ir į didesnį nedarbo lygį“, – aiškino N. Mačiulis.
Vidutinis algų augimas Lietuvoje kol kas lenkia metinę prekių ir paslaugų infliaciją. Metinis kainų augimas, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, preliminariais duomenimis gegužę viršijo 5 procentus.
„Tam tikriems gyventojams reali perkamoji galia bus paveikta ir realus atlyginimas neaugs, bet vidutiniškai ekonomikoje, panašu, kad perkamąją galią pavyks stiprinti, nes vidutinis atlyginimas kils gerokai sparčiau negu infliacija“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Nors preliminariai metinė infliacija padidėjo dviem dešimtosiomis procento, gegužę buvo užfiksuota nedidelė mėnesinė defliacija, kas reiškia, kad šį mėnesį kainos ne kilo, o leidosi. Todėl ekonomistai daro prielaidą, kad dėl brangesnės naftos ir jos produktų kitos prekės brangs vėliau, galbūt rudenį.
