Pasaulio ledo ritulio čempionato finale Ciuriche dramatišką pergalę iškovojusi Suomijos rinktinė pasipuošė aukso medaliais, o lemiamas 20-mečio Konstos Heleniuso įvartis po pratęsimo ne tik palaužė turnyro šeimininkus šveicarus, bet ir sukėlė tikrą emocijų sprogimą tribūnose. Kol suomių sirgaliai ėjo iš proto, pergalingo metimo autoriaus mama nuo įtampos tiesiog nualpo ir atsitokėjo tik tarp arenos kėdžių.
Beveik 71 minutę Ciuricho „Swiss Life“ arenoje tvyrojo įtampa, kol galiausiai 11-ąją pratęsimo minutę K. Heleniusas perėmė iniciatyvą. Kairiuoju kraštu greitį įgavęs puolėjas meistriškai suklaidino jį prižiūrėjusį šveicarą Keną Jagerį ir, radęs nedidelį plyšį tarp Janio Moserio kojų, tiksliu smūgiu nuginklavo iki tol be klaidų žaidusį vartininką Leonardo Genonį, taip padovanodamas Suomijai pergalę rezultatu 1:0.
Palaikyti K. Heleniuso į Šveicariją atvyko visa šeima – tėvas Tero, mama Maiju bei abu broliai, iš kurių vyresniajam Kallei netgi teko prašyti specialaus leidimo išvykti iš kariuomenės. Visgi lemiamas sūnaus momentas mamai tapo per dideliu išbandymu.
„Kaskart, kai Konsta buvo ant ledo, aš nekvėpavau, o po įvarčio pašokau ir tada nualpau, todėl praėjus akimirkai atsidūriau tarp kėdžių, – atviravo M. Helenius. – Buvo gana gėda nualpti, nes per visą kelionę neišgėriau nė lašo alkoholio, bet tai buvo tikri emocijų amerikietiški kalneliai.“
Atsigavusi ir prisijungusi prie arenos belaidžio interneto, šeima susidūrė su dar viena staigmena – jų telefonai lūžo nuo sveikinimų.
„Tėtis Tero gavo daugiau nei šimtą žinučių, o aš – 58, – teigė ledo ritulininko motina, nepamiršusi pagirti ir turnyro šeimininkų. – Visiška beprotybė, nes atmosfera buvo aukščiausios klasės. Šveicarai šioje arenoje kėlė neįtikėtiną triukšmą, o tada rungtynės dar persikėlė į pratęsimą.“
„Visada smagiau, kai rungtynės klostosi gerai, – dar 2023-iaisiais duotame interviu savo ramybę aiškino R. Koivunenas. – Bet kalbant apie kasdienį aptarnaujančio personalo darbą, tas pačias užduotis reikia atlikti nepriklausomai nuo to, laimime ar pralaimime.“
Pats K. Heleniusas į Šveicariją atvyko tik paskutinę akimirką, kai jo atstovaujama komanda po septynių rungtynių serijos krito prieš Monrealio ekipą. Didžiąją sezono dalį Ročesterio klube AHL lygoje praleidęs, o vėliau devynerias reguliariojo sezono ir ketverias atkrintamųjų rungtynes Bafalo „Sabres“ gretose NHL sužaidęs jaunuolis tapo paskutiniuoju trenerio Antti Pennaneno pakviestu žaidėju. Šis sprendimas atsipirko su kaupu – puolėjas pasižymėjo ketvirtfinalyje prieš čekus, pelnė pergalingą įvartį pusfinalyje prieš Kanadą ir galiausiai padėjo tašką finale.
Prieš dvejus metus K. Heleniusas fiksavo unikalų pasiekimą, kai per vieną sezoną sužaidė 20-mečių, 18-mečių ir vyrų pasaulio čempionatuose. Jo įtaka komandai neabejojo ir Suomijos rinktinės kapitonas.
„Jis nuostabus vaikinas, per savo karjerą dar nesutikau nieko panašaus, – stebėjosi Aleksanderis Barkovas. – Jis tikrai juokingas, šalia jo visada kažkas vyksta – tiek rūbinėje, tiek ant ledo. Jis greitas ir sumanus, todėl labai greitai tapo tvirta komandos dalimi.“
Nors K. Heleniuso talentas buvo žinomas, jo sportinė forma nustebino net ir pačius rinktinės vadovus, kurie rizikavo kviesdami žaidėją po ilgo ir varginančio sezono Šiaurės Amerikoje.
„Man tai staigmena, nes Konstą asmeniškai seniai mačiau. Kalbėjausi su Bafalo generaliniu vadybininku Jarmu Kekalainenu ir man pasakė, kad jis yra geros formos, – atviravo A. Pennanenas. – Jis yra genialus ir sumanus žaidėjas, puikiai juda. Jame kažkas tokio yra, bet jo forma tikrai stulbinanti.“
Buvęs Suomijos rinktinės strategas Erkka Westerlundas taip pat neabejojo šio ledo ritulininko perspektyvomis.
„Jis yra mūsų ateitis NHL ir nacionalinėje rinktinėje“, – trumpai reziumavo specialistas.
