Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas antradienį ketina pateikti parlamentui nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apsaugos.
Projektą įregistravę Seimo nariai pabrėžia „piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei bei ekonominėms laisvėms“.
Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas gali turėti neigiamą poveikį tam tikroms visuomenės grupėms, ypač vyresnio amžiaus asmenims, regionuose gyvenantiems žmonėms bei skaitmeninių paslaugų prieinamumo stokojantiems asmenims“, – teigiama nutarimo projekte.
Jame pabrėžiama, kad nuosavybės teisė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kurios įgyvendinimas apima teisę laisvai disponuoti turimu turtu, įskaitant pinigines lėšas.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario K. Neimanto parengtą projektą savo parašais parėmė 57 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai.
Seimo teisininkai kritikuoja iniciatyvą
Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino referendumo iniciatyvą dėl grynųjų pinigų. Jo nuomone, konstituciniu lygmeniu atskirai įtvirtinti teisę konkrečiu būdu disponuoti tam tikru turtu nėra jokio teisinio poreikio.
„Nuosavybės teisės į konkrečių rūšių turtą įgyvendinimas, jo sąlygos ir apribojimai yra ne Konstitucijos, kaip pamatinių vertybių ir principų teisės, o įstatymų reguliavimo dalykas. Šie santykiai įstatymais turi būti reguliuojami vadovaujantis Konstitucijoje (…) įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principu“, – savo išvadoje pažymi teisininkai.
Jų teigimu, konstitucinė nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės apsauga yra universali, todėl jos užtikrinimo detalizavimas konstituciniu lygmeniu išskiriant konkrečias turto rūšis ar disponavimo juo formas „ne tik nėra teisiškai būtinas, bet ir suardytų šių konstitucinių institutų vientisumą, pažeistų Konstitucijos, kaip vientiso akto, nuostatų sistemiškumą“.
„Teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinis įtvirtinimas pagal reguliavimo dalyko detalumą būtų tolygus konstituciniam reguliavimui, kuriuo būtų užtikrinta, pavyzdžiui, teisė dovanoti vertybinius popierius, teisė testamentu palikti nekilnojamąjį turtą, teisė atsiskaityti negrynaisiais, elektroniniais ir (ar) skaitmeniniais pinigais, ir pan“, – savo išvadoje pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Konstitucinė nuostata, kuria įstatymų leidėjas būtų įpareigotas įstatymu užtikrinti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, Seimo teisininkų nuomone, iš esmės niekaip nepakeistų esamos teisinės situacijos.
Jie pastebi, kad šie atsiskaitymai galėtų ir turėtų būti ribojami, kovojant su šešėline ekonomika, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir siekiant kitų konstituciškai svarbių tikslų.
„Konstitucinė teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais garantija nebūtų stipresnė nei galiojančios Konstitucijos 23 ir 46 straipsnių nuostatomis įtvirtinta nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės apsauga, iš kurios kyla valstybės pareiga įstatymais reguliuoti šių teisių įgyvendinimą (įskaitant finansinius atsiskaitymus ir grynųjų pinigų apyvartą) taip, kad būtų užtikrinami visų visuomenės grupių interesai“, – sako teisininkai.
Jie pažymi ir tai, kad Lietuva, būdama euro zonos nare, valstybės institucijų kompetenciją pinigų politikos srityje yra patikėjusi Europos Sąjungai (ES) .
„Pinigų politika euro zonoje yra išimtinė ES kompetencija; (…) Europos centrinis bankas vykdo pinigų emisiją ir turi išimtinę teisę duoti leidimą nacionaliniams centriniams bankams išleisti eurų banknotus, o euro monetas valstybės narės gali išleisti tik Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos apimtį. Taigi aptariama konstitucine nuostata Lietuvos valstybė prisiimtų tokią pareigą, kurios vykdymas priklausytų ne nuo jos suverenios galios, o nuo ES teisėkūros; Konstitucijos nuostata, užtikrinanti tai, ko pati valstybė negalėtų tiesiogiai kontroliuoti, tebūtų deklaracija“, – įvertinę referendumo iniciatyvą sako Seimo teisininkai.
Pasak jų, ES nesiekia panaikinti grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, tačiau linkstama sustiprinti finansinę kontrolę ir nustatyti visose valstybėse narėse vieningą atsiskaitymų grynaisiais pinigų apribojimą.
„Jeigu ateityje ES nustatytų tokį apribojimą arba apskritai pereitų prie skaitmeninio euro, Lietuvos Respublika, konstituciškai įsipareigojusi tinkamai įgyvendinti ES teisės reikalavimus, negalėtų atsiskaitymų grynaisiais pinigais reguliuoti savaip, todėl yra pagrindo abejoti, ar projekte numatytas Konstitucijos pakeitimas, kuriuo valstybė prisiimtų įsipareigojimą ES patikėtoje kompetencijos srityje, būtų suderinamas su Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės ES“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Bet kuriuo atveju, konkrečios techninės atsiskaitymo formos (grynųjų pinigų, kurių emisiją valdo Europos centrinis bankas) konstitucionalizavimas, teisininkų nuomone, užprogramuotų poreikį ateityje dėl galimų technologinių atsiskaitymo priemonių pokyčių (pavyzdžiui, įvedus ES skaitmeninę valiutą) vėl keisti Konstituciją, o tai neatitiktų Konstitucijos stabilumo imperatyvo.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento duomenimis, teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais savo konstitucijose yra įtvirtinusios tik dvi ES valstybės narės – Slovakija ir Vengrija, iš kurių tik Slovakijos valiuta yra euras.
Kaip primena ELTA, konstitucinis Referendumo įstatymas numato, kad siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti parlamentui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
