M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymi, jog naujoji įstatymo redakcija, jos nuomone, susilpnins visuomeninio transliuotojo institucinį nepriklausomumą, apsunkins sprendimų priėmimą bei biurokratizuos valdymą.
„J. Olekas vis kartodavo: „Turėsime aiškesnį LRT reguliavimą, šiuolaikiškesnį, labiau atitinkantį visuomeninio transliuotojo paskirtį su apibrėžta misija, sustiprinta valdysena. Ir tos problemos, kurios pastebėtos Valstybės kontrolės, bus sprendžiamos“ – melas. Viskas ne dėlto, kad būtų pagerinta LRT veikla, o tam, kad būtų užmaskuoti tikrieji ketinimai – užvaldyti visuomeninį transliuotoją. O su Valstybės kontrolės išvadomis tai niekada neturėjo jokio ryšio“, – teigė LRT vadovė.
„Valdantieji pagimdė griozdą, kažkokį valdysenos Frankenšteiną, mokesčių mokėtojams per metus papildomai atsieisiantį po 300 tūkst. eurų, apsunkinantį ir sulėtinantį sprendimų priėmimą. LRT institucinis nepriklausomumas yra susilpnintas, valdymas visiškai subiurokratintas. Kaip LRT funkcionuos šitaip sujaukus jos valdyseną, apskritai neaišku. Taryba nedepolitizuota. Valdantieji ignoravo beveik visas STT, Venecijos komisijos ir ekspertų pastabas, LRT finansavimas lieka įšaldytas. Viso proceso metu LRT, jos žurnalistai, darbuotojai ir vadovai buvo šmeižiami žemaitaičių, o ir tų pačių socdemų, LRT įvaizdžiui padaryta didžiulė žala. Tikiuosi, ir ši nauja redakcija bus apskųsta Konstituciniam teismui“, – akcentuoja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Priimtos LRT įstatymo pataisos
Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.
Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pateikusi pastabą, jog atsisakius aiškios pareigos generalinį direktorių skirti ir atleisti atviru balsavimu, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, leidžiantis Tarybai savo nuožiūra spręsti, kada taikyti atvirą, o kada – slaptą balsavimą. Toks reguliavimas, pasak STT, sudarytų prielaidas mažesniam LRT tarybos sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei visuomenei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
