Aidas Apalianskas
Mintis, kad sveikatai būtina nueiti 10 000 žingsnių per dieną, tapo beveik dogma. Tačiau šis skaičius dažnai kartojamas be paaiškinimo, iš kur jis atsirado ir ar tikrai tinka visiems.
Nauja tyrimų apžvalga rodo, kad vieno stebuklingo skaičiaus nėra. Svarbiausia yra judėti daugiau, o nauda sveikatai didėja palaipsniui, net jei iki 10 000 žingsnių dar toli.
Mokslininkai pabrėžia, kad atskiri tyrimai yra tarsi dėlionės dalys. Tik sudėjus juos į visumą matyti svarbiausios tendencijos apie vaikščiojimą ir sveikatą.
Bendra išvada aiški: kiekvienas papildomas judesys yra naudingas. Kuo daugiau žingsnių nueiname, tuo geresnė širdies ir kraujagyslių būklė, mažesnė diabeto, nutukimo ir ankstyvos mirties rizika.
Tačiau nauda neišauga be galo. Pasak naujų išvadų, didžiausias efektas pasiekiamas pasiekus tam tikrą kasdienį žingsnių skaičių, o toliau kreivė lygėja.
Skirtingas amžius – skirtingas tikslas
Jaunesniems nei 60 metų žmonėms ryškiausia papildoma nauda fiksuojama iki maždaug 8–10 tūkst. žingsnių per dieną. Tai nereiškia, kad viršijus šią ribą žala atsiranda, tiesiog nauda auga lėčiau.
Vyresniems nei 60 metų žmonėms pakanka šiek tiek mažiau. Tyrimai rodo, kad didžiausias sveikatos pagerėjimas matomas ties 6–8 tūkst. žingsnių riba. Tai gera žinia tiems, kuriems dideli atstumai fiziškai sudėtingi.
Tad jei kasdien nueinate 4 000 žingsnių ir pasiekiate 6 000, jau reikšmingai pagerinate savo sveikatos perspektyvas, net jei iki „stebuklingų“ 10 000 dar trūksta.
Sėdimas darbas ir judėjimas
Svarbu suprasti, kad būti fiziškai aktyviam ir gyventi sėdimą gyvenimo būdą galima vienu metu. Žmogus gali reguliariai sportuoti, bet vis tiek praleisti daug valandų sėdėdamas darbe.
