2026 metų „Formulės 1“ sezonas dar tik įsibėgėja, tačiau naujasis techninis reglamentas jau spėjo tapti viena karščiausių temų čempionate. Po pirmųjų penkių etapų komandos, vairuotojai ir sirgaliai vis dar diskutuoja apie tai, kaip naujosios taisyklės pakeitė automobilių elgesį trasoje. Ypač daug dėmesio sulaukia energijos valdymas.
Artėjant Monako Grand Prix etapui, FIA nusprendė imtis papildomų ribojimų. Vienoje siauriausių ir sudėtingiausių sezono trasų nebus leidžiama naudoti vieno iš svarbių naujojo reglamento elementų – „Straight-Line Mode“ režimo, leidžiančio tam tikrose trasos vietose sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą.
Monakas – ne ta vieta papildomai rizikai
Monako Grand Prix šiemet vyks jau 72-ąjį kartą. Tai vienas labiausiai atpažįstamų lenktynių savaitgalių visame „Formulės 1“ kalendoriuje, todėl čempionato organizatoriams svarbu, kad naujosios taisyklės čia nesukurtų papildomų problemų.
Skirtingai nei daugelyje kitų trasų, Monake automobiliams neturėtų būti sunku generuoti pakankamai elektros energijos. Trasa yra trumpa, joje mažai ilgų tiesiųjų, tačiau daug stabdymo zonų, kuriose galima rekuperuoti energiją. Tai reiškia, kad elektros energijos valdymas čia turėtų būti paprastesnis nei greitesnėse trasose.
Vis dėlto, būtent dėl to atsiranda kita rizika – automobiliai gali tapti per greiti ten, kur klaidoms vietos beveik nėra. Monako gatvės, siauri posūkiai ir arti trasos esančios apsauginės sienos niekada nebuvo atlaidžios, todėl FIA nusprendė riboti elektrinės galios panaudojimą dideliu greičiu.
Elektrinė pagalba bus ribojama
Pagal Monakui pritaikytus nustatymus, pasiekus 300 km/val. greitį, elektrinės galios panaudojimas bus ribojamas. Vairuotojai vis dar galės naudoti lenkimui skirtą režimą, tačiau nuo šios ribos jiems liks tik 150 kW papildomos galios.
Pasiekus 310 km/val., elektrinė pagalba nebebus teikiama. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti riziką greičiausiose trasos vietose, ypač tunelio atkarpoje, kur pastaraisiais metais 300 km/val. riba būdavo peržengiama tik retkarčiais.
Naujieji 2026 metų bolidai yra siauresni, o gerokai didesnė elektros sistemos galia jiems suteikia labai stiprų pagreitį. Dėl to net Monake, kur komandos tradiciškai renkasi maksimalios prispaudžiamosios jėgos nustatymus, didžiausias greitis tapo svarbiu saugumo klausimu.
Aktyvios aerodinamikos režimo Monake nebus
Didžiausias pokytis susijęs su „Straight-Line Mode“ režimu. Šis nuo 2026 metų sezono naudojamas sprendimas leidžia tam tikrose trasos vietose pakeisti priekinio ir galinio sparno padėtį, sumažinti oro pasipriešinimą ir pasiekti didesnį greitį tiesiosiose.
Įprastose trasose tai padeda ne tik didinti maksimalų greitį, bet ir efektyviau naudoti elektros energiją. Tačiau Monake FIA tokį sprendimą laiko pernelyg rizikingu. Skaičiuojama, kad geresnė aerodinamika galėtų padidinti automobilių greitį iki maždaug 20 km/val., o tokioje trasoje tai laikoma per didele rizika.
Be to, Monake energijos valdymo problema nėra tokia aštri kaip kitur, todėl šis režimas, FIA vertinimu, čia nėra būtinas.
Naujasis reglamentas vis dar ieško pusiausvyros
Nuo sezono pradžios daug kalbama ir apie vadinamąjį „jojo“ efektą, kai dėl elektros energijos naudojimo ir atkūrimo automobilio greitis skirtingose trasos vietose kinta labai ryškiai. FIA į tai jau reagavo ir sezono pradžioje pakoregavo kai kurias taisykles.
Monake šis efektas turėtų būti mažesnis nei daugelyje kitų trasų, tačiau pats faktas, kad FIA jau pirmoje sezono dalyje koreguoja taisyklių taikymą pagal konkrečias trasas, rodo, jog naujasis reglamentas vis dar ieško pusiausvyros tarp efektyvumo, saugumo ir reginio kokybės.
Dar viena korekcija numatoma 2027 metais. Tuomet galios balansas turėtų būti labiau pastumtas vidaus degimo variklio naudai – jis sudarytų apie 60 proc. bendros galios, o elektros variklio dalis sumažėtų iki 40 proc.
Kol kas „Formulės 1“ komandoms ir vairuotojams teks prisitaikyti prie naujų sąlygų kiekvieną savaitgalį. O Monakas, kaip dažnai nutinka, taps ne tik vairuotojų tikslumo, bet ir naujojo reglamento lankstumo išbandymu.
