Politikai jau desperatiškai bando pakelti Lietuvos gimstamumą, ministrė Jūratė Zailskienė siūlo organizuoti šokius, kuriuose žmonės galėtų susipažinti. Ar tokios ir kitos priemonės iš tiesų pagerins mūsų demografiją?
Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr. Daumantas Stumbrys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, daugiavaikis tėtis Gediminas Karoblis.
Kodėl lietuviai atideda sprendimą turėti vaikų?
Gerbiamas Daumantai, turbūt matėte, kad prieš kelias dienas išėjo naujausias tyrimas, apklausa apie tai, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo būtent nesaugumo jausmas ir bendras nenoras. Ar tą patį sako ir mokslininkai?
D. Stumbrys: Moksliniai tyrimai tą sako ir aš apie tai nemažai esu kalbėjęs. Apie nesaugumą ir neužtikrintumą Lietuvoje iš tikrųjų yra apgintos ir disertacijos. Pastarąjį 10-metį sprendimai susilaukti ar nesusilaukti vaikų yra labai siejami su neužtikrintumu. Tai susiję su globaliais procesais, tokiais kaip karas, pandemija, palūkanų krizė, infliacija, vėl kylančios kainos, yra daugybė veiksnių, kurie nulemia neapibrėžtumą ir nesaugumą dėl darbo vietos ar pajamų.
Žmonės dažnai ne tiek nusprendžia apskritai neturėti vaikų, kiek priima sprendimą jų neturėti būtent dabar – atideda vaikų susilaukimą. Kai kuriais atvejais tai veda prie to, kad žmonės visiškai neturi vaikų arba neturi jų daugiau. Sumažėjusio gimstamumo procesas, vykstantis visoje Europoje ir Vakarų šalyse, yra siejamas su neužtikrintumu, kuriam apibūdinti naudojame tokį terminą kaip „multikrizė“.
Ar anksčiau žmonės vaikų susilaukdavo lengviau?
Dalis žmonių to nesupranta ir sako, kad mūsų seneliai gimdė vaikus ir karo metu, ir kitais laikais, kai buvo dar sunkiau. Kur čia yra problema? Ar dabar žmonės tiesiog per daug galvoja apie savo gyvenimą?
D. Stumbrys: Karo metais gimstamumas tikrai sumažėdavo ir anksčiau. Visais laikotarpiais, kai kyla neužtikrintumas, gimstamumas krenta, o po karo prasideda kūdikių bumas – ta karta gimsta būtent po karo.
Aišku, jeigu lyginame kelias kartas atgal, mūsų seneliai gyveno visiškai kitomis sąlygomis nei mes dabar. Tiek kalbant apie galimybes neturėti vaikų, tiek apie galimybę bent tam tikrą gyvenimo tarpsnį gyventi nesusilaukiant vaikų – pasikeitė pats gyvenimo kelias. Anksčiau, baigus mokyklą ar universitetą, sekdavo šeimos kūrimas.
Taip pat atsirado galimybės, kurias atvėrė kontracepcijos prieinamumas, bei galimybė sėkmingai funkcionuoti visuomenėje nesukūrus šeimos ir nesusilaukus vaikų. Dažnai kalbama, kad vaikai yra investicija į ateitį, senatvę ir laimę vyresniame amžiuje.
Tyrimai rodo, kad jauni, vaikų neturintys žmonės yra laimingesni, tačiau peržengus 40 metų ribą, šis laimės rodiklis apsiverčia. Žmonės, turintys vaikų, vyresniame amžiuje yra gerokai laimingesni, ir kuo daugiau vaikų turi, tuo tas laimės jausmas didesnis.
Ar vaikai iš tiesų suteikia daugiau laimės?
Neseniai ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis davė interviu, kuris sukėlė daug komentarų. Jis pasakė, kad dauguma tyrimų rodo, jog vaikus auginantys žmonės iš esmės yra laimingesni ir tie, kurie yra sukūrę šeimas, vėliau tiesiog turės geresnį gyvenimą. Jis nedetalizavo, kokie tai tyrimai, bet ką jūs apie tai žinote? Ar vaikai iš tiesų suteikia laimės?
D. Stumbrys: Be jokios abejonės suteikia, ypatingai, kaip minėjau, vyresniame amžiuje. Jeigu vaiko susilaukiame jauni, pavyzdžiui, nuo 19 iki 25 metų, tai neabejotinai tampa dideliu iššūkiu. Jei jaunas žmogus neturi būsto ar pagalbos, tai tikrai sunku.
Aš cituoju plataus masto, ilgalaikį tyrimą, apimantį daugybę šalių ir daugiau nei 200 tūkst. respondentų. Jis rodo, kad gyvenimas su vaikais netrunka visą amžinybę – tai tam tikras gyvenimo tarpsnis, vaikai užauga ir išeina.
Vieni iššūkiai kyla, kai vaikai maži, kiti, kai jie paaugliai ar studentai. Visiškai kitoks gyvenimas prasideda, kai vaikai suauga. Tyrimai atskleidžia, kad kuo daugiau vaikų žmonės turi, tuo laimingesni jie yra vyresniame amžiuje.
Tai susiję su emocine parama ir ypač, kaip parodė tyrimas posovietinėse valstybėse, su finansiniais aspektais. Žmonės vieni kitiems padeda: turint daugiau vaikų, materialinė gerovė tampa stabilesnė, atsiranda parama atsitikus nelaimei.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
