Paaiškėjus, kad kai kurios Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo nuostatos vilkina karinės įrangos įsigijimą ir ją brangina, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui lengvinti karinės įrangos pirkimą bei pramoninį bendradarbiavimą.
Įstatymo pataisomis siekiama tiksliau apibrėžti įsipareigojimų apskaičiavimą, aiškiau paskirstyti institucijų atsakomybę, supaprastinti procedūras ir sudaryti sąlygas greičiau priimti sprendimus.
Jei pataisos bus priimtos, bus didinama karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarčių vertės riba, nuo kurios būtų taikomas pramoninis bendradarbiavimas, patikslintos sutartinių įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos, mažinama administracinė našta, rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Vyriausybė siūlo paprastinti karinės įrangos pirkimus
Projektu siūloma šį bendradarbiavimą reguliuoti tik tada, kai kuriama reali ilgalaikė vertė šiai pramonei, kartu mažinant teisinio neapibrėžtumo, procedūrų dubliavimo ir tiekėjų sutartinių rizikų įtaką galutinei karinės įrangos kainai.
Pasak pataisas parengusios Krašto apsaugos ministerijos, 2024 metais priėmus įstatymą buvo sudarytos prielaidos vystyti šią pramonę, skatinti investicijas, bendrą gamybą, technologijų perdavimą, naujų gynybos produktų kūrimą Lietuvoje ir galimybes įsilieti į tarptautines jų tiekimo grandines.
Tačiau pradėjus taikyti naują institutą paaiškėjo, kad dalis jo nuostatų vilkina karinės įrangos įsigijimą ir sukelia rizikų, dėl kurių užsienio tiekėjai didina jos kainą.
„Dėl ilgesnių derinimo procedūrų ir nepakankamai aiškaus atsakomybės paskirstymo gali būti užlaikomi strateginės reikšmės karinės įrangos pirkimai, pavyzdžiui, karinės įrangos įsigijimai, reikalingi Lietuvos kariuomenės Pirmajai mechanizuotajai divizijai išvystyti iki 2030 metų“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
