Kamilė Lukauskytė
Slaptas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe’o apsilankymas Maskvoje sukėlė naują diskusijų bangą – ką Rusija iš tiesų planuoja ir ar didėja pavojus Baltijos šalims. Lietuvos prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad situacija išlieka įtempta, tačiau kol kas nėra požymių, jog Maskva rengtų konvencinės kariuomenės puolimą prieš Lietuvą.
Apie vizito reikšmę ir saugumo situaciją regione D. Matulionis kalbėjo TV3 Žinių „Dienos komentare“. Pasak jo, dalies informacijos apie susitikimą Lietuva turi, nors dėl jo pobūdžio visos detalės viešai negali būti atskleistos.
CŽA vadovo vizitas – daugiau klausimų nei atsakymų
J. Ratcliffe’o kelionė į Maskvą iš anksto nebuvo viešinama, todėl joje slypintys tikslai iš karto sulaukė didelio dėmesio. Rusijos pusė teigė, kad vienas iš galimų vizito tikslų buvo bandymas sudaryti sąlygas aukščiausio lygio susitikimui, kuriame galėtų dalyvauti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau kol kas nėra aišku, kiek realios pažangos buvo pasiekta.
D. Matulionis pabrėžė, kad pats susitikimo faktas Lietuvai nėra vertinamas neigiamai. Priešingai – kontaktai tarp JAV ir Rusijos gali būti svarbūs, jeigu jie padeda siekti karo Ukrainoje pabaigos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Lietuva gali atsipalaiduoti.
Grėsmė išlieka padidėjusi, bet naujo šuolio nematoma
Vienas svarbiausių klausimų – ar CŽA vadovo kelionė reiškia, kad Lietuvai kilo nauja, iki šiol nematyta karinė grėsmė.
D. Matulionis tokį scenarijų atmeta. Jo teigimu, dabartinis grėsmių lygis išlieka padidėjęs, tačiau iš esmės nesiskiria nuo to, kuris buvo fiksuojamas gegužę ar birželį.
Tai reiškia, kad pastarosiomis savaitėmis nebuvo pastebėta papildomo grėsmės augimo, kuris rodytų artėjantį tiesioginį karinį konfliktą.
Tačiau tai nereiškia, kad pavojų nėra.
Daugiausia nerimo kelia hibridinės atakos
Pasak prezidento patarėjo, pastaruoju metu daugėja kitokio pobūdžio veiksmų – diversijų, sabotažo ir kitų hibridinių operacijų.
Būtent ši sritis, jo vertinimu, šiuo metu kelia didžiausią nerimą.
Tokie veiksmai gali būti nukreipti prieš infrastruktūrą, energetikos objektus, ryšių sistemas ar kitus strategiškai svarbius objektus. Todėl Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą ir ruošiasi galimiems incidentams.
D. Matulionis perspėjo, kad ateityje tokių veiksmų gali būti daugiau.
Tačiau jis kartu išsakė itin svarbią žinutę Lietuvos gyventojams.
Šiuo metu nėra jokių indikacijų ar informacijos apie rengiamą konvencinės kariuomenės įsiveržimo operaciją.
Tai reiškia, kad dabartinis pasirengimas pirmiausia susijęs su hibridinėmis grėsmėmis, o ne su žinomais duomenimis apie artėjantį plataus masto puolimą.
Ar JAV tikrai gintų Lietuvą?
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu taip pat netrūksta svarstymų, ar karo atveju JAV išliktų pasirengusios ginti Baltijos šalis.
D. Matulionis tokius nuogąstavimus vadina nepagrįstais.
Pasak jo, JAV nėra paskelbusios, kad atsisakytų savo įsipareigojimų NATO ar negintų Aljanso sąjungininkių. Priešingai, Vašingtonas siekia stipresnio NATO ir ragina Europos valstybes daugiau investuoti į savo gynybą.
Todėl kalbos, kad Lietuva galėtų likti viena prieš Rusiją, anot patarėjo, šiuo metu labiau priklauso dezinformaciniam laukui nei realiai situacijai.
Lietuvoje laukiama papildomų JAV karių
Kitas klausimas, kuris Lietuvoje išlieka itin aktualus, – papildomas amerikiečių karių dislokavimas.
D. Matulionis teigė, kad Lietuva laukia pozityvių sprendimų ir tikisi, jog amerikiečių kariai šalį pasieks kuo greičiau. Vis dėlto konkrečios datos kol kas neįvardijamos.
Tai tampa svarbia platesnio atgrasymo strategijos dalimi – kuo stipresnės Lietuvoje ir visame regione esančios sąjungininkų pajėgos, tuo didesnė kaina potencialiam agresoriui.
Kodėl sustiprinta kritinių objektų apsauga?
Pastaruoju metu Lietuvoje taip pat imtasi papildomų saugumo priemonių. Sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga, o netoli Vilniaus dislokuota NASAMS oro gynybos sistema.
Tačiau, pasak D. Matulionio, šie sprendimai savaime nereiškia, kad Lietuva ruošiasi tiesioginiam kariniam puolimui.
Pagrindinis tikslas – apsisaugoti nuo galimų hibridinių atakų, diversijų, sabotažo ir vadinamųjų „netikros vėliavos“ operacijų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad Lietuvos oro erdvė būtų apsaugota nuo nepageidaujamų įskridimų.
Situacija pasienyje su Baltarusija – ne tokia dramatiška
Daug dėmesio skiriama ir Lietuvos bei Baltarusijos pasienio situacijai.
D. Matulionis tikino, kad šiuo metu Lietuvos pasienyje nėra dramatiškos padėties. Jo vertinimu, Lietuvos sienos apsauga yra gerai sustiprinta, o pareigūnai tinkamai atlieka savo darbą.
Kiek kitokia situacija, anot jo, yra Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur įtampa išlieka didesnė.
Taigi nors geopolitinė situacija regione išlieka sudėtinga, Lietuvos valdžios atstovai ragina vertinti konkrečius faktus, o ne socialiniuose tinkluose platinamus scenarijus apie neva artėjantį Rusijos puolimą.
Svarbiausia žinutė Lietuvai
CŽA vadovo vizitas Maskvoje nepatvirtino, kad Lietuvai staiga kilo tiesioginio karinio puolimo pavojus. Tačiau jis dar kartą priminė, kokioje sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje gyvena Baltijos šalys.
Grėsmės lygis išlieka padidėjęs, ypač dėl hibridinių veiksmų, diversijų ir sabotažo rizikos. Tačiau šiuo metu Lietuvos institucijos neturi informacijos apie rengiamą Rusijos konvencinės kariuomenės įsiveržimą.
Todėl stiprinama infrastruktūros apsauga, oro gynyba ir sąjungininkų buvimas Lietuvoje – ne todėl, kad žinomas artėjantis puolimas, o tam, kad potencialus agresorius neturėtų lengvo kelio išbandyti NATO atsparumo.
