Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos.
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Kaip Lietuva gyvens toliau?
Kaip prognozuotumėte, Lietuva gyvens toliau, po metų ar dvejų, ir kaip mums seksis?
A. Sysas: Aš manau, kad seksis taip, kaip sekėsi iki šiol. Lietuvos tauta yra darbšti, todėl mes sugebame išgyventi ir pasiekti geresnių rezultatų net tada, kai visoje Europoje fiksuojami nuosmukiai – manau, kad tokia tendencija išliks ir toliau.
Aišku, yra ciklai, pavyzdžiui, nuo kitų metų turėsime pradėti grąžinti kai kurias skolas, susimokėti už karinius pirkimus, todėl išlaidos bus didesnės. Svarbiausi dalykai bus biudžeto suformavimas, jo subalansavimas ir skolos nedidinimas.
Be to, yra nauji europiniai reikalavimai, kuriais nustatyta, kad mūsų išlaidos negali viršyti mūsų pajamų daugiau kaip 5 proc. Visa tai reikia turėti omenyje ruošiant ne tik kitų metų, bet ir 3 ateinančių metų biudžetą – viską reikia numatyti, o vėliau reikės atlikti korekcijas.
Jeigu karas ar dronų skraidymai užsitęs, tuomet bus korekcijos, bet generalinė kryptis yra viską subalansuoti taip, kad gyventojų gyvenimo kokybė nekristų ir pajamos nemažėtų. Gali būti, kad kažkas bus nepatenkintas, bet dauguma vis tiek džiaugsis gyvenimu.
Gyventojų gerovę lems ne tik pajamos, bet ir kainos
Kaip išties Lietuva laikosi lyginant su kitomis šalimis? Kaip mes gyvensime artimiausiu metu, po metų ar dvejų?
A. Bartkus: Matote, kaip mes užtikrinsime gyventojų gerovę? Gyventojų gerovė ateina per jų perkamąją galią, o perkamoji galia – tai ne tik nominalios pajamos, bet ir kainos.
Jeigu dabar pažiūrėsime, kaip atrodė kainų augimas Lietuvoje kiekvieną mėnesį, pamatysime, kad turime šliaužiantį kainų augimą. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį infliacija siekė 4,9 proc., lyginant su praėjusių metų balandžiu.
Kaip buvo kovo mėnesį? Buvo 4,4 procento, vasarį – 3,3 procento, o sausį – 2,7 proc. Aš tiesiog ėjau atgal į praeitį nuo didesnio skaičiaus, kai matėme vis mažesnius skaičius. Tai reiškia, kad vidutinis infliacijos tempas Lietuvoje po truputį didėja, bet lyginant su tuo, ko mes tikėjomės prasidėjus karui Irane, turime sakyti, jog mums fantastiškai ir velniškai gerai pasisekė.
Kodėl? Todėl, kad greičiausiai labai didelė dalis įmonių stipriai pasimokė iš energetinių išteklių krizės, kuri prasidėjo 2021 metų pabaigoje ir buvo sustiprinta Rusijos pradėto karo Ukrainoje 2022 metais. Atsimenate, tada labai greitai visur augo kainos, nes augant gamybiniams kaštams tekdavo peržiūrėti kainas, ir galiausiai prekes parduoti brangiau.
Metų pabaigoje, kai visi suvedė finansinius rezultatus, pamatė, kad nors nominalios pajamos išaugo 15 proc., perskaičiavus į realius dydžius, realios pajamos smuko 5 proc. – tai pajuto visi. Pačios įmonės, kaip organizacijos, galėjo nusipirkti mažiau.
Įmonių savininkai, kurie savo pelną išleidžia kaip vartotojai, taip pat pajuto, kad didelė infliacija yra labai didelė bėda, todėl dabar jie neskuba paleisti to kainų peržiūrėjimo mechanizmo. Pavyzdžiui, lyginant gegužės 18 savaitę su paskutine prieškarine savaite, „Brent“ nafta vidutiniškai yra pabrangusi beveik 57 proc., o amerikietiška WTI nafta – 64 proc. Yra buvę savaičių, kai skirtumas buvo dar didesnis, bet kol kas kalbėti apie tai, kad ištekliai pigūs, tikrai negalime.
A. Bartkus: Visi laukia, kad įsivyraus protingumas, racionalumas ir nuo karybos bus pereita prie prekybos – čia kalbame apie Irano konfliktą. Laukiama, kad konfliktuojančios pusės ras kompromisą ir dabartines paliaubas konvertuos į taiką.
Jeigu tai įvyks, laisvai atsivers visi prekybos keliai ir žaliavos po truputį pradės pigti. Įmonės dabar laiko kainas tokias, kokios jos yra, nedidindamos įkainių už transportą bei produkciją, ir tiesiog laukia, kuo tai baigsis.
Kitas dalykas yra maisto kainos, kurios dabar dėl sezoniškumo pradeda koreguotis žemyn, suprantama, tam reikia taikos. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad maisto kainos smarkiai nepabrangtų.
Nors dabar šiltesnis sezonas lemia kainų korekcijas žemyn, nes daržovės tampa prieinamesnės, tačiau buvo daug pranešimų apie azoto trąšų tiekimą iš to karinio regiono. Jeigu paaiškės, kad tai buvo melas, arba žalos efektas buvo stipriai pervertintas, arba atsiradusį deficitą pilnai atsvers kiti tiekėjai, net ir už šiek tiek aukštesnę kainą, tai metus mes pabaigsime su kiek didesne infliacija, bet greičiausiai vis tiek su išaugusia perkamąja galia.
Kaip jūs galvojate, ar gali būti dviženklė infliacija?
A. Bartkus: Pagal dabartinius rodiklius ir dabartinę situaciją – ne. Bet palaukime, svarbu, kad situacija nesieskaluotų. Jeigu ji eskaluosis, tuomet infliacija tikrai bus dviženklė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
