Panevėžio krašte puikiai žinoma fotografė Klaudija Mackevičiūtė pastaruoju metu visos šalies žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė ne dėl savo fiksuojamų kadrų ar rengiamų parodų, o dėl sukrečiančio išpuolio, kurį patyrė tiesiog eilinę dieną užsukusi į parduotuvę. Išskirtinės išvaizdos mergina, kurios veidą bei kūną puošia tatuiruotės, tapo agresyvaus, neblaivaus vyro taikiniu. Tačiau šis incidentas – tik maža ledkalnio viršūnė, palyginti su tuo, ką Klaudijai teko ištverti vaikystėje.
Tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ mergina pirmą kartą prieš kameras atvirai išklojo tiesą apie baimę dėl gyvybės, smurtą šeimoje, abejingą sistemą bei vidinę transformaciją, padėjusią jai atsitiesti.
Išpuolis parduotuvėje: „Šiandien manęs tikriausiai ir nebebūtų“
Viskas prasidėjo nuo paprasto apsipirkimo mažoje parduotuvėje, kai sirgdama ir turėdama aukštą temperatūrą Klaudija išsiruošė nupirkti maisto savo močiutei, kuria rūpinasi po patirto insulto. Parduotuvėje ji sutiko du stipriai apgirtusius asmenis, kurie jau prieš tai kėlė netvarką. Merginos išvaizda jiems užkliuvo akimirksniu.
Nors fotografė stengėsi ignoruoti plūstančius įžeidinėjimus, užpuolikas nesiliovė ir bandė jai suduoti. Praeityje lankyti bokso užsiėmimai ir greita reakcija išgelbėjo merginą nuo tiesioginių smūgių – gindamasi ji pati pirma suduodavo agresoriui į nosį. Suvokęs, kad fizine jėga prieš merginą nelaimės, vyras griebėsi peilio.
„Atsitiko taip, kad pradžioj bandė trenkt man kelis kartus, bet aš neprisileidau, neleidau. Kadangi aš sportavau, boksavausi, tai pas mane reakcija yra gan greita. Ir praėjus kuriam laikui vyras pamatęs, kad, na, jis lengvai neprieina prie manęs, jis bėgęs į parduotuvę bandė trenkt. Aišku, aš trenkiau pirma. Nežinau, ar gerai padariau, bet saugau save. Ir jis pamatęs, kad nepastovės prieš mane, tiesiog atsinešė peilį ir bandė padurt mane.“
Tik žaibiškos apsaugos darbuotojų, klientų bei pardavėjos drąsos dėka tragedijos buvo išvengta. Klaudija pripažįsta, kad situacija buvo kritinė: „Visi spėjo labai staigiai sureaguot, kas buvo labai gerai, nes jeigu būtų kokios dvi minutės vėliau, šiandien tikriausiai manęs ir nebebūtų.“
Vaikystės traumos ir mamos pasikėsinimai nužudyti
Nors susidūrimas su peiliu ginkluotu vyru bet kuriam žmogui sukeltų didžiulį psichologinį šoką, Klaudija neslepia, kad ši patirtis jos gyvenime nebuvo pirmoji. Jos vaikystė Panevėžyje priminė nuolatinį košmarą, kuriame smurtas, grasinimai ir kova už būvį buvo kasdienybė. Paklausta apie patį skaudžiausią išgyvenimą, mergina ramiai, bet sukrečiančiai ištarė:
„Tikriausiai, kai mama bandė mane nužudyt kelis kartus. Tai čia buvo tikriausiai tragiškiausias gyvenimo įvykis. Tu atsikeli ryte ir tu nežinai, ar šiandien tau paskutinė diena šitam pasaulyje, ar dar sulauksi kitos dienos.“
Klaudija augo su jaunesne sese bei broliu, o vyresnioji sesuo dėl nepakeliamos aplinkos pas močiutę pabėgo būdama vos 14-os. Namuose likusiam vaikų trejetui teko atlaikyti nuolatinį mamos ir patėvio terorą. Mergina savo mamą lygina su Hitleriu, tačiau mano, kad jos žiaurumą lėmė gilūs psichologiniai sutrikimai bei sunki priklausomybė nuo alkoholio.
„Supratau, kad negaliu gyvent toj šeimoj. Aš ją vadinu Hitleriu, nes ji labai baisus žmogus“, – apie mamą kalbėjo Klaudija.
Skaudžiausia merginai šioje istorijoje išlieka ne tik pačios mamos elgesys, bet visiškas valstybės institucijų abejingumas. Būdama 16-os metų, Klaudija pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, pateikė vaizdo įrašus, kaip dega vaikų lovos ar skrieja kirviai, tačiau pagalbos nesulaukė. Priešingai – specialistai atvažiavę liepė mamai drausminti „bangas keliančią“ dukrą.
„Skaudžiausia buvo ne tai, ką ji padarė, o kaip į viską sureagavo pati sistema. Aš prašiau pagalbos, rodžiau vaizdo įrašus, o vietoj pagalbos jie liepė mano mamai susitvarkyti su manimi, nes aš keliu bangas“, – skaudžiai prisiminė mergina.
Kova už išlikimą ir teisiamųjų suolas
Situacija pasiekė kritinį tašką, kai Klaudija suprato: jei nesigins patys, juos tiesiog nužudys. Gavusi skambutį, kad patėvis žiauriai muša jos jaunesnę seserį, mergina nebeištvėrė. Ji suleido patėviui tokią krušą smūgių, kad vyras atsidūrė reanimacijoje, o vėliau išvis dingo iš šeimos gyvenimo.
Nors tai sustabdė ilgametį smurtą, pati paauglė atsidūrė teisiamųjų suole už pasikėsinimą nužudyti, o prokurorai jai reikalavo kelių metų laisvės atėmimo bausmės. Šiandien ji džiaugiasi, kad viskas nesibaigė mirtimi ir jai neteko sėsti į kalėjimą, tačiau pabrėžia, kad teisme niekas nesivargino gilintis į gilias tokio poelgio priežastis ir ilgametį vaikų išnaudojimą.
„Džiaugiuosi, kad jo neužmušiau, nes tikriausiai šiandien sėdėčiau kalėjime. Bet niekas nesigilino, kodėl aš tai padariau. Buvo prašyta man skirti 2 metus laisvės atėmimo dėl pasikėsinimo nužudyti, nes buvo atvejų ir kai jis sau susivarė peilį sakydamas, kad aš tai padariau.
Daviau jam taip atgal, kad jis po ligoninės nebegrįžo namo. Dingo. Mama irgi yra stipriai gavusi porą kartų atgal, bet tai jos nesustabdė“, – kalbėjo ji.
Kaip teigė Klaudija, šiuo metu su mama ryšio nepalaiko, tačiau netrukus jos susitiks teisme: „Greitu metu turėsiu dar vieną teismą, negaliu viešinti, bet atsitiko didelis ir žiaurus dalykas mano sesei. Ir vėl vaikų teisės ir policija nieko nedaro, o ji auga vis dar pas mano mamą.“
Tatuiruotės kaip skydas ir būdas susitaikyti su savimi
Daugeliui aplinkinių nuostabą ar net pyktį keliantis Klaudijos įvaizdis bei gausios tatuiruotės, pasirodo, turi gilią terapinę reikšmę. Mergina atvirauja, kad tai buvo jos būdas išsilaisvinti iš praeities gniaužtų ir priimti save po patirtų traumų.
„Kai pradėjau tatuiruotis, pastebėjau, kad man pradeda lengvėt gyvent su savimi ir labiau pradedi priimt save“, – teigė ji.
Į piktus visuomenės žvilgsnius ar užgaulius komentarus internetinėje erdvėje po savo nuotraukomis dabar ji stengiasi nebereaguoti jautriai. Ji supranta, kad neigiamas emocijas liejantys asmenys dažniausiai patys išgyvena vidines dramas, mat ji pati paauglystėje dėl susikaupusio pykčio elgdavosi agresyviai – nuolat vėlėsi į muštynes ir žeisdavo kitus.
Šiandien įžeidinėtojams ji tiesiog atsako ramiai arba, esant piktybiniams atvejams, reikalus palieka spręsti policijai. Klaudija tvirtai rėžia: „Mano tatuiruotė žmonėm netrukdo nueiti į parduotuvę, gyvent savo gyvenimą, o visada, jeigu nepatinka, visada gali praeiti.“
Savanorystė ir fotografija: pabėgimas iš skaudžios realybės
Išbristi iš destruktyvaus pykčio rato Klaudijai padėjo dvi pagrindinės veiklos – savanorystė ir atrasta fotografijos aistra. Ji aktyviai savanoriauja nuo 14 metų, o pastaruoju metu savo laiką ir darbus dovanoja senelių namų gyventojams, kur organizuoja savo fotografijų parodas. Mergina pastebi, kad seneliai ir vaikai į jos išvaizdą reaguoja nuoširdžiausiai – jie nemato tatuiruočių, priima ją kaip anūkę ir dalijasi šiluma.
Fotografija merginai tapo ne tik profesija, bet ir savotiška meditacija. Pradėjusi nuo architektūros, langų ir detalių fiksavimo, šiandien ji drąsiai kuria žmonių portretus.
„Man labai patinka, kad atsijungia smegenys. Nemoku paaiškint. Kažkaip išeini iš realybės, įkrenti į tas nuotraukas ir ką tau reikia daryti, galvot apie tas nuotraukas ir kaip jos atrodys. Tą visą kūrybinį procesą pažiūrėti…“
Būdama vos 24-erių metų, Klaudija Mackevičiūtė sugebėjo nepalūžti po tragiškų vaikystės traumų, išmokti gintis nuo išorinio pasaulio agresijos ir transformuoti savo skausmą į meną bei pagalbą kitiems.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
