Gyventojai širsta dėl degalų mokesčio, dėl kurio pakilo kelionių kainos. Kiek dar jos gali kilti ir kur keliauja lietuviai?
Ar kelionių organizatoriai pagrįstai perkelia išaugusias išlaidas klientams? Kaip degalų kainų šuolis paveiks turizmo rinką ir gyventojų atostogų planus? Apie tai diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.
Kokios yra pagrindinės kryptys, kur lietuviai vis dar važiuoja ištisus metus?
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų, jeigu mes kalbėtume apie artėjančią vasarą, toji pagrindinė kryptis nesikeičia jau daugelį metų – išlieka Turkija – tai yra populiariausia Lietuvos keliautojų kryptis planuojant ir renkantis vasaros atostogas.
Jeigu kalbėtume apie žiemos atostogų laikotarpį, išlieka Egiptas, o tuomet mes jau turėtume kalbėti apie egzotines kryptis, tokias kaip Tailandas, Balis ir panašiai.
Bet egzotinės šalys turbūt yra iš tiesų brangesnės. Ar teisingai?
M. Plepytė-Rainienė: Nebūtinai, viskas priklauso nuo keliautojo poreikių ir galimybių. Galima lygiai taip pat labai brangiai atostogauti Turkijoje ir lygiai taip pat labai pigiai ten ilsėtis. Tai iš tiesų priklauso nuo paties keliautojo lūkesčių, poreikių bei pasirinkimų.
Mes galime vykti ilsėtis į 2-jų žvaigždučių viešbutį, bet lygiai taip pat galime vykti ilsėtis ir į 5-ių žvaigždučių viešbutį. Tad, kaip ir minėjau, viskas priklauso nuo paties keliautojo, jo galimybių bei keliamų lūkesčių.
Ar tiesa, kad lietuviai, ypač šeimos su vaikais, dažniausiai atostogas planuoja pagal mokinių atostogas – ne tik vasarą, bet ir per Vasario 16-ąją, Velykas ar kitas panašias datas?
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų, tikrai taip ir yra. Mes matome, kad kai kelionių organizatoriai startuoja su išankstiniais pardavimais, į kuriuos yra įtraukiamos būtent tos atostogų datos, tai būna vienos pirmųjų datų, kurios užsipildo ir kelialapiai yra parduodami greičiausiai.
Natūralu, jog keliautojai atidžiai planuoja savo atostogas ir stengiasi išvykti per atostogas, kurios sutampa su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintu atostogų laikotarpiu, tačiau keliautojai, kurių planavimas yra lankstesnis, turi galimybę sutaupyti.
Tai reiškia, jog sutaupoma tuomet, kai atostogos yra planuojamos sezono pradžioje. Jeigu kalbėtume apie atostogas Turkijoje ir sezono pradžią, balandžio mėnuo yra puikus laikas, kai galima išvykti ir tikrai kur kas pigiau pailsėti.
Lygiai taip pat ir sezono pabaiga – turėtume kalbėti apie rugsėjo antrąją pusę ir spalio mėnesį, kai galima išvykti bei sutaupyti.
Kada atostogauti pigiau: sezono pradžia ir pabaiga
M. Plepytė-Rainienė: Natūralu, jog kainos kyla kiekvienais metais. Mes fiksuojame, jog kainų pokytis siekia iki 10 proc., bet tai lemia ne tik išaugę kaštai ir visa situacija, bet tai priklauso ir nuo pačių vartotojų pasirinkimo.
Natūralu, jog pastebime, kad dažnu atveju yra pasirenkami aukštesnės kokybės viešbučiai, pasirenkama ilgesnės trukmės kelionė, taip pat įsigyjamos papildomos paslaugos, tokios kaip privatus pervežimas ar ekskursijos, o visa tai išaugina vidutinę kelionės krepšelio kainą.
Jeigu kalbėtume apie paskutinės minutės keliones ir ar galima išvykti pigiau nei už vidutinę kelionės krepšelio sumą – galima, bet paskutinės minutės kainos yra paskutinės minutės. Mes turime būti labai lankstūs tiek kelionės planavimo laiko prasme, tiek ir paties pasiūlymo pasirinkimo atžvilgiu. Mes rinksimės iš to, kas yra likę, o ne iš to, kas labiausiai atspindėtų keliautojo pasirinkimus ir poreikius.
O kokios rizikos yra būtent paskutinės minutės kelionių? Ar vis dėlto tai pakankamai saugus variantas, jeigu nieko neplanavote iš anksto?
M. Plepytė-Rainienė: Kaip ir minėjau, tai iš tiesų didžiąja dalimi yra sėkmės dalykas. Galima išvykti labai pigiai, galima ir šiek tiek brangiau. Viskas priklauso nuo mano, kaip keliautojo, poreikių. Jeigu mano poreikiai yra ilsėtis populiariuose, prabangesniuose, aukštesnės kategorijos viešbučiuose, tokių pasiūlymų paskutinėje minutėje būna labai retai, nes jie išparduodami praktiškai patys pirmieji.
Jeigu mano poreikis yra šiek tiek mažesnis ir aš nesu visiškai prisirišusi prie datos, kada galiu išvykti, tuomet aš labai drąsiai žvalgausi paskutinės minutės pasiūlymų, įsigyju kelionę ir iškeliauju, pavyzdžiui, poryt. Iš tiesų, paskutinė minutė yra puikus variantas, kai mes galime išvykti bei sutaupyti.
Ar galime sakyti, kad palyginti su tuo, kas buvo praeityje, lietuviai jau yra išrankesni?
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų, mes pastebime, kad nereikia net vertinti tokio ilgo laikotarpio, užtenka apžvelgti kelerius pastaruosius metus. Mes matome, kad pasirinkimų prasme, kai yra vertinami išankstiniai pardavimai, linkstama į aukštesnės kategorijos viešbučius, prabangesnius viešbučius ir į ilgesnę kelionės trukmę.
Jei anksčiau atostogauti užtekdavo 6 dienas, dabar jau norima ilsėtis bent 8-9. Natūralu, jog pasirinkimai keičiasi, kaip ir paties vartotojo portretas. Anksčiau apie išankstinius pardavimus ir kelionės planavimą 10 mėnesių į priekį sunkiai galėjome įsivaizduoti, tačiau po pandemijos mes vėl grįžome į tą įprastą kelionės planavimo ritmą.
Stengiamasi kelionę įsigyti iš anksto suvokiant, kad tai yra būdas sutaupyti, lyginant, kiek ta kelionė galėtų kainuoti likus 2 ar 3 mėnesiams iki skrydžio.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
