70-metė Violeta Polkienė ir jos vyras Augustas šiandien gyvena Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kur jau daugiau nei 16 metų kuria savo sodybą. Nors gyvenimas sodyboje iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus ir idiliškas, tačiau kasdienybėje netrūksta nei darbo, nei iššūkių. Nuo nuolatinės augalų priežiūros iki kovos su šliužais ir ravėjimo – sutuoktiniai atvirai dalijasi tuo, kas lieka „už gražaus vaizdo“.
Sprendimas persikelti į užmiestį gimė po to, kai dukros užaugo ir išvyko mokytis, o likę dviese jie nusprendė keisti gyvenimo ritmą ir būti arčiau gamtos. Taip prasidėjo ilgas, kantrybės ir nuoseklaus darbo pareikalavęs sodybos kūrimo kelias.
Sprendimas palikti miestą
Ilgus metus šeima gyveno Klaipėdos mieste, tačiau laikui bėgant pasikeitė poreikiai. Kai dukros išvyko studijuoti, namuose liko daugiau tylos nei šurmulio.
„Mes gyvenome Klaipėdoje, pačiame mieste. Ir mūsų dukros užaugo, išėjo į mokslus, likome dviese su vyru ir sugalvojome, kad mums reikia keltis į užmiestį“, – pasakoja ji.
Vis tik, šis sprendimas sutuoktiniams tapo lūžiu, po kurio prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Pora įsigijo sklypą, pasistatė namą ir ėmė kurti aplinką. Darbai vyko palaipsniui, per daugelį metų.
„Išsikėlėme į užmiestį, susiradome sklypą, vyras padarė projektą ir mes pastatėme namelį“, – sako Violeta.
Vėliau buvo įrengtas tvenkinys, tvarkoma aplinka, renkami akmenys, sodinami medžiai.
„Palengva aplinkui viską tvarkėme – iškasėme prūdą, tvenkinį… Iš prūdo kasdami akmenis sudėjome, kur buvo reikalingi, galvojome, kad puoš sodybą“, – pasakoja ji.
Sodybos priežiūra reikalauja laiko
Moteris pasakoja, kad sodyboje gausu įvairių augalų – nuo dekoratyvinių gėlių iki daržovių šiltnamyje.
„Pas mane ir hortenzijos yra, ir sumedėję bijūnai… Jurginų labai daug turime“, – vardija Violeta.
Taip pat dideliu atradimu šeimai tapo ir levandos. Violeta prisimena, kad viskas prasidėjo vos nuo kelių sodinukų.
„Tikriausiai su meile reikia viską daryti, kad gražu būtų. Aš nusipirkau penkias levandas, o dabar pas mane jau ištisi levandų takai – darome hidrolatus, rišame puokštes iš levandų. Viskas priauginta pačių“, – dalijasi ji.
Be to, dalis augalų šeimai tampa ir papildoma veikla – prie namų jie yra įsirengę nedidelį kioskelį, kuriame pavasarį parduoda savo užaugintas gėles, kad jomis galėtų pasidžiaugti tiek kaimynai, tiek aplinkiniai žmonės.
Šeima taip pat turi savo šiltnamį, kuriame augina pomidorus ir agurkus, todėl daržovėmis apsirūpina patys, o sodybos priežiūra natūraliai pasiskirsto tarp sutuoktinių – kiekvienas turi savo darbus, kad visa aplinka būtų prižiūrėta ir puoselėjama.
„Vyras žolę pjauna, medžio darbus visus daro, kasa. Aš… raviu“, – pasakoja Violeta.
Nepaisant darbo, jie džiaugiasi gyvenimu sodyboje ir sako turintys nuolatinės veiklos.
Atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria sodyboje
Nors išpuoselėta sodyba šiandien atrodo tarsi ramybės kampelis, Violeta neslepia – už viso grožio slypi daug kasdienio darbo. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra nuolatinė augalų priežiūra ir ravėjimas, nes šeima stengiasi išlaikyti natūralią aplinką.
„Reikia ravėti daug. Nemėgstame daug prikrauti akmenukų ar mulčio, mums gražiau, kai yra natūrali žemė ir ten auga augaliukai. Taip ir ravime, lenkiame nugarą“, – juokiasi pašnekovė.
Moteris sako, kad nors darbo daug, kitų didesnių sunkumų jie pernelyg neišskiria. Vis dėlto vienu metu tikru galvos skausmu tapo šliužai, kurių sodyboje buvo itin daug.
„Su šliužais mes kovojame. Vyras rytą vakarą rinko. Jau dabar du metai kažkaip apmažėjo – vienas kitas. Iš pradžių buvo daug ir tikrai supratome, kad reikia dirbti, rinkti, kovoti ir galima tada kentėti“, – prisimena Violeta.
Siunčia patarimą kitiems
Paklausta, kokių patarimų duotų žmonėms, turintiems ar dar tik kuriantiems savo sodybas, Violeta sako, kad svarbiausia yra neskubėti ir mokytis pažinti augalus per asmeninę patirtį.
„Yra toks dalykas – nuo vienos gėlės prasideda daugiau. Reikia su ta gėle susidraugauti, susibūti, išmokti su ja elgtis“, – pasakoja ji.
Moteris neslepia, kad per tiek metų teko patirti ir nesėkmių. Vieną skaudžiausių pamokų ji prisimena kalbėdama apie rožes.
„Vienais metais aš numarinau 72 rožes, užpylusi per daug chemijos“, – atvirai sako Violeta.
Vis dėlto net ir po tokių klaidų ji nenuleido rankų ir vėl sodino rožes iš naujo. Pasak jos, žmonės dažnai nusivilia augalais pernelyg greitai, tačiau ji įsitikinusi – svarbiausia yra kantrybė ir ryšys su savo žeme.
„Reikia prie savo žemės, prie savo sodybos, su savo rankytėmis pačiupinėti ir tada viskas bus gerai“, – sako moteris.
Violetos ir Augusto sodyba šiandien užima daugiau nei 60 arų teritoriją, tačiau patys sutuoktiniai sako, kad visa tai atsirado ne per vieną dieną. Per daugiau nei 16 metų jie pamažu susikūrė širdžiai mielą aplinką.
Nors darbo sodyboje netrūksta, pora džiaugiasi dabartiniu gyvenimo ritmu ir galimybe didžiąją laiko dalį praleisti gamtoje.
„Mes stengiamės, o kaip jau išeina, taip jau mums ir išeina“, – šypsodamasi sako Violeta.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
