Seime inicijuojama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa, kad avarijose nepataisomai nukentėjusiems automobiliams būtų naikinama techninė apžiūra ir jie būtų nurašomi. Ar tai reiškia pabaigą pavojingiems automobiliams keliuose?
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Tomas Grabauskas.
Kaip draudikai nurašo smarkiai apgadintus automobilius?
Pasaulyje, pavyzdžiui, JAV, po rimtų eismo įvykių smarkiai apgadinti automobiliai dažnai nurašomi ir nebegali grįžti į eismą, tačiau dalis jų parduodami, suremontuojami ir atkeliauja net į Lietuvą. Be to, ir Lietuvoje po didelių avarijų netinkamai sutvarkyti automobiliai gali vėl išvažiuoti į kelius. Ar būtent šią problemą – kad nesaugūs automobiliai nebegrįžtų į eismą – ir siekiama spręsti šia iniciatyva?
T. Grabauskas: Taip, būtent apie tai. Užsiminėte apie pasaulinę rinką, bet mes labiau akcentuojame vietos rinką. Žiūrime į įvykius, kurie nutinka Lietuvoje: kaip automobiliai yra remontuojami, kaip jie sugrįžta į rinką ir galiausiai patiekiami vartotojams – naudotų automobilių pirkėjams. Tai matydami mes ir inicijuojame šio projekto atsiradimą.
Ką tai reiškia? Automobilis buvo stipriai apgadintas, nors ir apynaujis, bet draustas. Jis turėjo draudimą ir draudimas išmokėjo pinigus?
T. Grabauskas: Dažniausiai taip. Jeigu automobilis naujesnis ir brangesnis, natūralu, kad jis turi KASKO draudimą. Specialistai, įvertinę autoįvykį ir galimus atstatymo kaštus, nusprendžia, kad jo nebeverta remontuoti – nebeatkursime to, kas buvo, ir ekonomiškai tai neapsimoka. Tuomet jis yra nurašomas.
T. Grabauskas: Savininkas atgauna pinigus, eina pirkti kito automobilio, o tas sugadintas automobilis parduodamas aukcione.
T. Grabauskas: Dažniausiai draudimo bendrovės jį parduoda aukcionuose. Aukcione automobilį nupirkę asmenys renkasi: ar jį parduoti detalėmis, nes jis gali būti donoras kitiems automobiliams.
T. Grabauskas: Visiškai taip, tai nuostabu, tačiau nemaža dalis pirkėjų nutaria jį prikelti savomis sąlygomis ir sugrąžinti į rinką. Taip suremontuotas automobilis vėl grįžta į eismą.
Ir jam nereikia praeiti jokio specialaus patikrinimo, įrodančio, kad jis išties suremontuotas taip, kaip reikalautų gamintojas?
T. Grabauskas: Absoliučiai jokio patikrinimo praeiti nereikia. Po tokio įvykio apie automobilio būklę žino tik buvęs savininkas ir draudimo bendrovė, kompensavusi žalą. Galbūt dar trečiosios šalys, jeigu jos dalyvavo įvykyje. Daugiau apie tai nežino niekas: nei autoservisai, nes nebuvo išrašytos sąskaitos, nei valstybinės įstaigos, nei „Regitra“, nei techninės apžiūros centrai. Automobilis, kaip naujas, toliau grįžta į rinką.
Kaip išaiškėja netinkamai suremontuoti automobiliai
Kokius pavyzdžius matote, kai automobilis būna netinkamai suremontuotas?
T. Grabauskas: Dažniausiai tai išryškėja tada, kai toks automobilis dar turi galiojančią gamintojo garantiją. Tokį automobilį nusipirkęs žmogus atvyksta pas oficialų atstovą ir sako: „Štai, garantinis automobilis, man kažkas neveikia, patikrinkite.“ Atstovas, pradėjęs tikrinti automobilį, pavyzdžiui, nuo elektronikos, pamato izoliacija apvyniotus laidus – aptinka buvusio remonto pėdsakus. Tai yra vienas kelias.
Kitas kelias – jeigu toks automobilis papuola į antrą eismo įvykį. Pradėjus jį remontuoti ir nuėmus detales, pasimato, kad jis jau buvo remontuotas anksčiau, ir išryškėja remonto kokybė, pavyzdžiui, suvirinimo siūlės ten, kur virinti negalima.
Tada niekas nežino, iš kur tai atsirado, visi vieni į kitus žiūri. Labiausiai nukenčia pirkėjas, kuris pamato, kad jo automobilis anksčiau buvo netinkamai sutvarkytas, tačiau žalos jam niekas nebeatlygins – jis tiesiog yra apgautas.
T. Grabauskas: Pagrindinis siūlymas – jeigu automobilis po autoįvykio yra nurašomas, apie tai turėtų būti informuotas registras, šiuo atveju – „Regitra“. Tai turėtų vykti nepriklausomai nuo draudimo rūšies ir to, kas kompensuoja žalą.
Pavyzdžiui, pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą pranešimas keliauja į „Regitrą“, ir nukentėjęs automobilis be atstatomojo remonto ekspertizės sugrįžti į eismą nebegali, tačiau jeigu žala kompensuojama pagal KASKO draudimą arba tai daro Motorinis biuras, jokių žymų neatsiranda. Mes norime, kad apie nurašymą būtų pranešama nepriklausomai nuo to, kaip žala buvo kompensuota.
Jeigu jis būtų tinkamai suremontuotas, po ekspertizės galėtų grįžti į eismą?
T. Grabauskas: Būtent to mes ir norime. Nenorime uždaryti kelio ir nurodyti, kad tokie automobiliai privalo eiti tik į utilizaciją. Jeigu yra galimybių, tegul žmonės ar servisai juos remontuoja, bet prieš grįžtant į kelią, saugumą turėtų patikrinti nepriklausoma instancija.
Jūs sakote, kad pamatyti defektus beveik neįmanoma – tiesa išlenda tik kito autoįvykio metu išardžius automobilį, ar ne?
T. Grabauskas: Būtent. Kadangi tai yra verslas, egzistuoja metodai tiek atsekti, tiek ir paslėpti defektus. Verslo nauda atsiranda tuomet, kai remontuojant daromi kompromisai. Jei tai buvo mažas įvykis ir automobilis kosmetiškai paremontuotas, tai nekenkia saugumui.
Tačiau jeigu kompromisai padaryti virinant ar pjaunant kėbulą ten, kur negalima, arba išjungiant elektronines saugos sistemas, to atsekti neįmanoma. Tam ir atsiranda verslai, kurie renka viešas nuotraukas ir rodo automobilio istoriją, bet jeigu tokios informacijos nėra – tai laimės dalykas.
Kiek daužtų automobilių yra Lietuvos naudotų automobilių rinkoje
T. Grabauskas: Mes matome tik skaičius, bet tikrojo masto nežinome. Lietuvoje per metus įvyksta apie 600–700 tūkst. automobilių perpardavimų, iš jų apie 130 tūkst. greičiausiai yra buvę autoįvykiuose vietinėje rinkoje ir nežinia, kaip suremontuoti.
Jei pridėsime iš užsienio įvežtus naudotus automobilius, kurių yra apie 180 tūkst., kalbame apie didžiulę rinką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
