Prievarta ir spaudimas mažėjančiam karių skaičiui kompensuoti
Kremlius, siekdamas išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte, pastaruoju metu vis dažniau naudoja griežtas priemones, kad priverstų rusus tarnauti kariuomenėje. Pasak leidinio „The Wall Street Journal“, vis mažiau vyrų savanoriškai stoja į karinę tarnybą, todėl valdžia imasi prievartinių veiksmų. Šaukiamojo amžiaus vyrai, ypač mažesniuose Rusijos miestuose, yra sulaikomi gatvėse, prie darbo vietų ar netgi dokumentų patikrinimų metu, o kartais jiems grasinama arba jie yra mušami, kol sutinka pasirašyti sutartį dėl tarnybos fronte.
Žmogaus teisių gynėjų ir liudininkų liudijimai
<pTeisininkų ir žmogaus teisių aktyvistų teigimu, tokie atvejai nėra reti. Šaukiamųjų spaudimas vyksta ne tik kariniuose komisariatuose, bet ir bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, kurios kartais pasitelkia net grasinimus suimti ar neteisėtai kaltinti, kad priverstų pasiduoti. Vienas tinklaraštininkas, Stanislavas Morozovas, pasakojo, kad dauguma jo kalbintų žmonių sutiko tarnauti po to, kai teisėsaugos pareigūnai pagrasino jiems pakišti narkotikų ir suimti.Finansinės paskatos – didelės, bet neveiksmingos
Valdžia bando skatinti savanorių srautą ir piniginėmis premijomis, kurios dažnai viršija metinį atlyginimą. Už kiekvieną į karinę tarnybą atvestą asmenį siūlomas atlygis siekia apie 100 tūkst. rublių (apie 1,3 tūkst. JAV dolerių). Tokios paskatos taikomos įvairiose Rusijos regionuose, įskaitant Tatarstaną, Amūro ir Jaroslavlio sritis, taip pat Kalugą, Voronežą ir Archangelską. Nepaisant to, dėl smurto Rusijos kariuomenėje ir didelių nuostolių fronte, savanorių vis tiek mažėja, o verbavimo procesas tampa itin sudėtingas.
Vidutinė kario gyvenimo trukmė ir jos įtaka verbavimui
Pranešimai apie itin trumpą karių išgyvenamumą fronte – nuo kelių minučių iki savaičių – stipriai atgraso potencialius savanorius. Dėl to Rusijos valdžia susiduria su rimtomis problemomis, siekdama išlaikyti karių skaičių pakankamą kovai. JAV pareigūnai mano, kad nors pastaruoju metu karių skaičius fronte išaugo, šios priemonės vis dar neleidžia pasiekti reikšmingų karinių proveržių.
Galima priverstinės mobilizacijos perspektyva
Rusijos analitikai ir politikai vis dažniau kalba apie galimą naują priverstinę mobilizaciją. Tikimasi, kad toks sprendimas gali būti priimtas po rugsėjo 20 d. vyksiančių Rusijos parlamento rinkimų. Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas teigia, kad jei Vladimiras Putinas nuspręs užimti visą Donbaso regioną, mobilizacijos paskelbimas gali tapti neišvengiamu žingsniu. Tačiau toks sprendimas keltų didelę politinę riziką ir galėtų sukelti plačią visuomenės pasipriešinimo bangą.
Pasipriešinimo ženklai tarp rusų karių
Jau dabar pasitaiko atvejų, kai rusų kariai reiškia nepasitenkinimą ir net grėsmę priešintis mobilizacijai. Vienas Rusijos atsargos karininkas Dmitrijus Roginas, būdamas šaukiamojo amžiaus, pareiškė, kad jei bus priverstas ginkluoti, gali imtis smurto prieš tuos, kurie jį mobilizavo. Tai atspindi gilesnes visuomenės nuotaikas ir galimą sunkumą valdžiai įgyvendinti priverstinę tarnybą be didesnio pasipriešinimo.
Padėtis Rusijos kariuomenėje ir jos ateities perspektyvos
Šiuo metu Rusijos valdžia stengiasi išlaikyti karių skaičių įvairiomis priemonėmis, tačiau šios pastangos susiduria su dideliais iššūkiais. Prievarta, grasinimai ir finansinės paskatos rodo, kad savanoriškumas kariuomenėje sparčiai mažėja. Ateityje situacija gali dar labiau paaštrėti, ypač jei bus paskelbta priverstinė mobilizacija, kuri, nors ir gali padidinti karių skaičių, kartu kelia didelę politinę riziką ir galimą visuomenės pasipriešinimą.
