Kamilė LukauskytėAntsvoris ir nutukimas šiuolaikinėje visuomenėje seniai peržengė vien estetikos ribas – tai lėtinė liga, susijusi su širdies sutrikimais, diabetu, hormonų disbalansu bei stipria psichologine našta. Nomedos Marčėnaitės vedamoje laidoje, patalpintoje „YouTube“ kanale „Nusirenk iki pusės“, plaukų stilistė bei verslininkė Reveka Devolskytė išdrįso atvirai papasakoti savo ilgametę, desperacijos kupiną kovą su svoriu.
Laidoje taip pat įžvalgomis pasidalijo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas bei šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė.
Reveka Devolskytė atskleidžia, kad svorio problema jos gyvenime aštriausiai išryškėjo po pirmojo nėštumo:
„Ji man atsirado per pirmąjį nėštumą… Buvo ne tokia opi kaip po gimdymo. Tai tikrai nėra genetinė problema, bet ji tokia įsisenėjusi, kad kovoju su ja visą gyvenimą be paliovos.“
Siekdama atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, verslininkė išbandė kraštutines priemones. Viskas prasidėjo nuo bado dietų, kurios greitai peržengdavo sveikatos ribas:
„Iš pradžių tai paprasta dieta… Vėliau, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant, o krentant svoriui – didėja ir noras siekti daugiau… Kol ši dieta tampa bado dieta, kai jau nebepatiri jokio noro valgyti ir atrodo, jog svoris augs net nuo vandens.“
Jos valgiaraštį tam tikrais etapais sudarydavo tik ryžių trapučiai arba keli slyviniai pomidorai, kurių porcijas ji kasdien griežtai mažindavo.
„Valgiau tik ryžių trapučius ir slyvinius pomidoriukus. Kaskart mažinau jų kiekį nuo penkių, kol galiausiai bijojau net vieną suvalgyti. <…> Tuomet pagavo azartas ir nebenorėjau net pagalvoti apie maistą, nes siekiau išlaikyti tai, ką jau buvau pasiekusi.“
Reveka atskleidė, jog streso metu kildavo ir nevaldomi persivalgymo priepuoliai:
„Gyvenime esu kartą tiek prisivalgiusi iš streso, kad net nebegalėjau įkvėpti oro. Man spaudė visą diafragmą, buvo kilęs pykinimas, tačiau jau po penkių minučių vėl prisipildžiau skrandį maistu, vėl prikimšau…“
Nelegalūs preparatai
Procesai ir eksperimentai su kūnu prasidėjo dar mokyklos suoluose. Reveka prisimena tuo metu populiarų, tačiau nelegalų preparatą:
„Mokyklos laikais tai buvo labai populiarus vaistas. Jis buvo nelegalus vaistas, jį veždavo, jeigu neklystu, iš Baltarusijos. <…> Vieni manė, kad ten yra narkotikų viduje… O kiti, kad tai yra pasėjami kaspinuočių kiaušinėliai, kurie pradeda valgyti už tave maistą.“
Realybėje šio preparato sudėtis sukeldavo kraupius šalutinius poveikius.
Siekis turėti tobulas linijas naudojant neaiškius preparatus Revekai kainavo psichologinę ramybę. Būtent prasidėję sunkūs emociniai sutrikimai privertė ją atsisakyti šio preparato:
„Būtent mano atveju to vaisto aš ilgai gerti negalėjau todėl, kad man prasidėjo paranoja nuo to vaisto. Man tiesiog atrodė, kad mane kažkas seka, ir jis turėjo šalutinius poveikius, kurie man labai nepatiko, ir aš labai blogai jaučiausi. Tai jo aš atsisakiau.“
Fizinės kančios ir receptinių vaistų šalutiniai poveikiai
Svorio problemos neigiamai paveikė R. Devolskytės fizinę savijautą. Po vaiko gimimo priaugusi itin daug svorio, ji susidūrė su tachikardija (širdies permušimais), dusuliu ir gausiu prakaitavimu.
Vėliau endokrinologė jai teisėtai išrašė šiuo metu populiarų vaistą „Ozempic“. Nors per du mėnesius R. Devolskytei pavyko atsikratyti 17 kilogramų, preparatas sukėlė sunkiai pakeliamus šalutinius poveikius:
„Labai nesinorėjo valgyti, tačiau pasireiškė ir šalutinis poveikis: burnoje nuolat jaučiau geležies skonį, mane pykindavo… Tas nuolatinis metalo skonis buvo išties šlykštus. Taip pat užeidavo nerimo bangos, sutriko miegas, dažniau plakė širdis… Nutraukiau šio vaisto vartojimą supratusi, kad taip svorio numesti nepavyks, nes galiausiai nebegalėjau išgerti net stiklinės vandens.“
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipė dėmesį, kad 17 kilogramų netekimas per du mėnesius yra pernelyg greitas svorio kritimas, natūraliai sukeliantis tokias organizmo reakcijas kaip tachikardija.
Kertinis lūžis ir priimtas sprendimas
Reveka pasakoja, kad sprendimą atlikti skrandžio mažinimo operaciją priėmė tada, kai didelis svoris pradėjo visiškai riboti jos pomėgius ir kasdienį judėjimą:
„Kas mane pastūmėjo darytis operaciją? Paskutinis lašas buvo tada, kai su visu savo antsvoriu nuėjau užsiimti vandens sportu… Prisipučiu aitvarą ir suprantu, kad negaliu plaukti – sutraukė raumenį ir viskas… Vengdavau eiti pasivaikščioti, kai draugai rašydavo: „Einam pasivaikščioti“, o aš juk žinojau, kad vos užlipu į antrą aukštą… Geriau suvalgysiu kebabą ir eisiu miegoti.“
Prieš dvejus metus atlikta skrandžio mažinimo operacija tapo esminiu posūkiu. R. Devolskytė pabrėžia, kad operacija savaime stebuklų nedaro, tačiau ji padėjo iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir mitybos įpročius:
„Per tuos du metus pasikeitė mitybos įpročiai ir maisto porcijos, ir jos yra priimtinos, malonios… Yra kai kurie maisto produktai, po kurių žinau, kad jausiuosi sunkiai: bulvės, ryžiai… Aš imu salotas, jūros gėrybes… nedidelį kiekį švaraus, gero maisto ir labai gerai jaučiuosi.“
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad šis drastiškas metodas yra gydymo būdas, tinkantis ne kiekvienam, ir reikalaujantis sąmoningo asmeninio pasiryžimo.
Mediko žvilgsnis
Laidoje dalyvavęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas teigė, kad antsvorio ir nutukimo plitimą skatina pasikeitęs šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas. Technologijų pažanga ir patogumas lėmė tai, kad žmonės juda kur kas mažiau:
„Dabar maistą mums atveža į namus… Nusigauti iš taško A į tašką B šiais laikais iš tiesų yra daug lengviau nei anksčiau.“
E. Grišinas pabrėžė, kad kovoje su svoriu trumpalaikės, drastiškos dietos dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, o svarbiausia yra laipsniškas mitybos bei elgsenos įpročių keitimas, palaikant šviesų ir sveiką santykį su savo kūnu.
Gydytoja Gabrielė Gergelienė papildė, kad nutukimas yra itin sudėtinga, daugialypė būklė, susijusi su miego trūkumu, lėtiniu stresu, uždegiminiais procesais bei padidėjusiu insulino pasipriešinimu. Ji pabrėžė, kad kovojant su šia lėtine liga svarbiausia ne vienkartinės alinančios dietos, o kompleksinė specialistų komandos (gydytojų, dietologų, psichologų) pagalba ir ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai.
