Kamilė LukauskytėDaugelis žmonių maisto papildus vartoja manydami, kad jie yra visiškai saugūs – juk tai „natūralūs“ produktai. Tačiau kai kurie populiarūs papildai, ypač vartojami didelėmis dozėmis, gali pakenkti kepenims.
Maisto ir žoliniai papildai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau kai kurie populiarūs produktai siejami su kepenų pažeidimais. Ekspertai ragina žinoti, kada reikėtų būti atsargesniems, rašoma portale verywellhealth.com.
1. Ciberžolė
Ciberžolė yra populiarus papildas, vartojamas dėl galimos naudos sąnariams, virškinimui ir bendrai sveikatai.
Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ciberžolės papildai gali pakenkti kepenims.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti produktus, kuriuose yra juodųjų pipirų ekstrakto (piperino). Jis pagerina kurkumino – pagrindinės veikliosios ciberžolės medžiagos – pasisavinimą, tačiau kartu gali padidinti ir nepageidaujamo poveikio riziką. 2023 metais atliktas tyrimas parodė, kad JAV daugėja kepenų pažeidimų atvejų, susijusių su ciberžolės papildais.
Tyrėjai analizavo JAV Vaistų sukelto kepenų pažeidimo tinklo duomenis nuo 2004 iki 2022 metų. Iš viso buvo nustatyta tik 10 tokių atvejų, tačiau net 6 iš jų įvyko nuo 2017 metų.
2. Žalioji arbata
Žaliosios arbatos papildai dažnai reklamuojami kaip priemonė svoriui mažinti arba net apsaugoti nuo vėžio. Tačiau dideli kiekiai tam tikro žaliosios arbatos junginio – epigalokatechino galato (EGCG) – gali pakenkti kepenims.
Dietologė Caroline Susie pabrėžia, kad įprastas žaliosios arbatos gėrimas kelia mažesnę riziką.
„Įprastai geriant apie 3–5 puodelius žaliosios arbatos per dieną tokios rizikos nėra, nes su maistu gaunamas EGCG kiekis yra gerokai mažesnis“, – sakė ji. Didžiausia problema kyla dėl koncentruotų ekstraktų kapsulėse ar milteliuose.
3. Ašvaganda
Ašvaganda – augalinis papildas, dažnai vartojamas stresui mažinti ir bendrai savijautai gerinti. Tačiau JAV yra užfiksuota atvejų, kai ašvagandos papildai buvo siejami su kepenų pažeidimais.
Dietologė Caroline Susie teigia, kad tikslus toksinis kiekis nėra žinomas, tačiau dažniausiai problemų kilo vartojant didelės koncentracijos ekstraktus, o ne tradicinius augalo šaknies miltelius. Mažos dozės maiste paprastai laikomos saugesnėmis.
Vis dėlto prieš vartojant ašvagandą rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei žmogus jau turi kepenų problemų. Taip pat atsargiai reikėtų derinti kelis papildus vienu metu – jų poveikis gali sumuotis.
4. Garcinia cambogia (garcinija)
Garcinia cambogia papildai dažnai reklamuojami kaip pagalbinė priemonė lieknėjant. Juose esanti medžiaga hidroksicitrinų rūgštis (HCA) gali sąveikauti su kai kuriais vaistais ir yra siejama su kepenų pažeidimais.
Pasak ekspertų, rizika gali būti dar didesnė, kai šis papildas vartojamas kartu su kitais svorio metimui skirtais produktais.
5. Raudonųjų mielių ryžiai
Raudonųjų mielių ryžių papildai dažnai vartojami siekiant sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau juose yra natūralios medžiagos, panašios į statinus – vaistus cholesterolio kiekiui mažinti.
Pasak medicinos toksikologo Nima Majlesi, ši medžiaga gali sukelti kepenų pažeidimą. Didesnes dozes vartojantiems žmonėms rizika gali būti didesnė. Problema ta, kad dėl nepakankamo papildų reguliavimo vartotojai ne visada tiksliai žino, kokį veikliosios medžiagos kiekį iš tikrųjų gauna.
Viename 2019 metų atvejo aprašyme nurodyta, kad 64 metų moteriai kepenų uždegimas išsivystė praėjus šešioms savaitėms nuo raudonųjų mielių ryžių papildo vartojimo pradžios. Nutraukus papildą, kepenų fermentų kiekis sumažėjo – tai rodė kepenų atsistatymą.
6. Juodasis blakėžudys (Black cohosh)
Black cohosh – tai augalinis preparatas, dažniausiai vartojamas menopauzės simptomams palengvinti. Tačiau kai kurie papildai, pažymėti kaip „black cohosh“, buvo susieti su rimtais kepenų pažeidimais.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis vartojant šį papildą kartu su kitais vaistais ar papildais. Ekspertai rekomenduoja gydytojui visada pasakyti apie visus vartojamus preparatus – net ir tuos, kurie atrodo „natūralūs“.
Ar reikėtų visiškai vengti šių šešių papildų?
Nebūtinai. Ekspertai pabrėžia, kad prieš vartojant bet kokį papildą svarbu įvertinti galimą naudą ir riziką.
Tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie papildai būna neteisingai paženklinti – todėl vartotojas ne visada gali būti tikras, ką iš tiesų gauna.
Jungtinėse Valstijose maisto papildų priežiūra nėra tokia griežta kaip receptinių vaistų, todėl renkantis papildus rekomenduojama:
- ieškoti nepriklausomai patikrintų produktų;
- pasitarti su gydytoju;
- kreiptis į registruotą dietologą arba vaistininką.
Svarbiausia: „natūralu“ ne visada reiškia „saugu“. Kepenys yra vienas pagrindinių organų, kurie apdoroja mūsų vartojamas medžiagas, todėl su didelėmis papildų dozėmis verta elgtis atsakingai.
