Kamilė Lukauskytė
Ekspertai teigia, kad masinis migrantų atvykimas į Ispanijai priklausantį anklavą Seutą liepos pabaigoje nesunkiai gali virsti humanitarine krize. Tokie įvykiai sudaro palankią terpę informacinėms operacijoms ir propagandai, taip pat dar labiau gilina jau ir taip susiskaldžiusių visuomenių susiskaldymą. Seutos krizės pasekmės NATO rytinio flango šalių informacinėje erdvėje yra to įrodymas.
Nors Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje ar Slovakijoje ši tema sukėlė plačias diskusijas, Rumunijoje krizė nesukėlė įprastos dezinformacijos bangos. Situacija taip pat buvo gana rami Estijoje. Kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose ir alternatyviosios žiniasklaidos straipsniuose buvo kartojami jau tarptautiniu mastu sklandę teiginiai. Tarp jų – sąmokslo teorija, kad migrantų keliones organizavo Jungtinės Valstijos ir Izraelis, arba nepagrįstas teiginys, esą Ispanija planuoja iš Seutos į žemyninę šalies dalį perkelti tūkstančius nepilnamečių.
Krizė daugiausia atsispindėjo opozicijos politikų socialinių tinklų įrašuose. Šiuo metu populiariausias partijos lyderis Urmas Reinsalu („Isamaa“) ir Centro partijos lyderis Mihhailas Kõlvartas kritikavo vyriausybės reakciją ir prisidėjo prie platesnio Europos dešiniųjų raginimo imtis griežtesnių priemonių Ispanijos atžvilgiu, įskaitant jos narystės Šengeno erdvėje sustabdymą ar pasienio kontrolės atkūrimą. Tačiau problema ta, kad tai iš esmės nėra įmanomas pasirinkimas: šalis negali būti tiesiog pašalinta iš Šengeno erdvės, net ir laikinai, be jos pačios sutikimo.
Šiuo metu nėra viešai prieinamų įrodymų, patvirtinančių, kad įvykiai Seutoje buvo koordinuota hibridinė operacija, pažymi Slovakijos saugumo ekspertai iš Naujosios saugumo grėsmių instituto (NEST). Tačiau tokie įvykiai nebūtinai turi būti surežisuoti – hibridinių operacijų vykdytojai gali pasinaudoti jau susiklosčiusia situacija, siekdami strateginių tikslų.
Seutos krizė buvo dar jautresnė todėl, kad migracija priskiriama prie itin jautrių visuomenės klausimų, kurie ypač lengvai tampa informacinių manipuliacijų taikiniu.
Vengrija: kraštutiniai dešinieji rado būdą apkaltinti „Tisza“
Vengrijoje keli dešiniųjų pažiūrų veikėjai Seutos situaciją interpretavo kaip dar vienos Europos migracijos krizės ženklą. Pavyzdžiui, su buvusia valdančiąja partija „Fidesz“ glaudžių ryšių turintis nuomonės formuotojas Dánielis Boháras paskelbė tris vaizdo įrašus, kuriuos peržiūrėjo daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių. Įrašų antraštėse teigta, kad „migrantai pateko į ES“, ir nerimastingai klausta: „Ar artėja dar viena migracijos banga?“
Panaši pozicija atsispindėjo ir Vengrijos dešiniųjų politikų reakcijose. Vengrijos parlamento partija „Mi Hazánk“ pareiškė, kad situacija Seutoje parodė, „kodėl turime laikyti kuo toliau nuo valdžios tuos idiotiškus Europos kairiuosius-liberaliuosius-globalistus politikus, kurie nuolat siunčia įsibrovėliams kvietimus“.
„Fidesz“ europarlamentarė Kinga Gál rašė, kad po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo žinia nelegaliems migrantams esą aiški: „Plaukite per jūrą – Ispanija negali jūsų grąžinti.“
Birželio pabaigoje priimtame Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendime teigiama, kad jūra atvykusių migrantų valdžios institucijos negali iš karto grąžinti, nes jie atvyko ne per fizinį valstybės sienos punktą. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali būti deportuoti.
„Tai tiesiog reiškia, kad negalite jų išstumti atgal į jūrą, nes jie neperkirto formalios sienos“, – CNN sakė Gemma Pinyol-Jiménez, migracijos politikos ir įvairovės ekspertė iš „Instrategies“ bei asocijuotoji tyrėja GRITIM–Pompeu Fabra universitete. Ji pridūrė, kad tokiu būdu siekiama palengvinti policijos darbą, tačiau tai nereiškia, kad šie žmonės gali likti Seutoje. Reikalinga procedūra gali būti labai trumpa, todėl žmonės gali būti deportuoti per kelias dienas.
Partija KDNP iškėlė klausimą, kaip migrantai iš Seutos galėtų patekti į Vengriją, ir pati į jį greitai atsakė: „Pagal „Tisza“ partijos Europos Parlamente remiamą Migracijos paktą tai yra teisiškai įmanoma nuo birželio 12 dienos.“ Tačiau, kaip anksčiau pažymėjo „Lakmusz“, jei tokia situacija susidarytų, pagal Migracijos pakto taisykles valstybės narės gali atsisakyti perkelti prieglobsčio prašytojus ar pabėgėlius, vietoj to sumokėdamos finansinį įnašą arba suteikdamos kitokią pagalbą.
Su „Fidesz“ susijęs analitikas Ferencas Vukicsas paskelbė gatvėje užfiksuotą vandalizmo nuotrauką ir parašė, kad Ispanijos valdžios institucijos bei jų kairieji sąjungininkai skleidžia melagingą naratyvą, esą dauguma iš dešimčių tūkstančių Seutą puolusių migrantų jau grįžo namo. Tačiau rugpjūčio 3 dieną vietos valdžios institucijos pranešė, kad apie 73 500 žmonių jau išvyko iš Seutos ir grįžo į Maroką, tačiau Ispanijos teritorijoje vis dar liko iki 5 000 žmonių, tarp jų – 862 nepilnamečiai.
Slovakijos parlamentaras išvyko į Seutą
Vienas iš veiksnių, dėl kurių migracijos krizės tampa patrauklios dezinformacijos skleidėjams, yra jų keliamos stiprios emocijos. Kartu su socialinių tinklų algoritmais, kurie palankesni neigiamam ar poliarizuojančiam turiniui, tokie naratyvai greitai įsitvirtina ir pasiekia didelę auditoriją.
Rusijos propaganda jau seniai naudoja migraciją kaip tariamo Europos nuosmukio ir liberaliųjų demokratijų neveiksnumo įrodymą, teigia ekspertai. „Tikslas nėra įtikinti auditoriją viena konkrečia įvykių interpretacija, o sistemingai mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir stiprinti visuomenės poliarizaciją“, – sako NEST hibridinių grėsmių ekspertas Patrikas Haburajus.
Europos kraštutiniai dešinieji panašius įvykius išnaudoja siekdami stiprinti naratyvus apie ES migracijos politikos žlugimą, būtinybę radikaliai sugriežtinti sienų apsaugą arba atmesti bendrus Europos sprendimus. „Tam tikriems veikėjams migracijos tema tampa pagrindine mobilizacijos priemone prieš rinkimus“, – sako Haburajus.
Iš tiesų Slovakijoje bendri savivaldos ir regionų rinkimai jau visai čia pat. Rinkimų dieną – spalio 24-ąją – artėjant, kraštutinių dešiniųjų ir populistų politikai skuba išnaudoti šią temą politinei naudai.
„Tai baltosios rasės pabaiga“, – taip įvykius apibūdino socialinių tinklų nuomonės formuotoja ir kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Republika“ narė Lívia Pavlíková. Ši partija apklausose užima trečią vietą ir tikisi reikšmingo proveržio 2027 metų parlamento rinkimuose.
Pavlíkovos kolegos, europarlamentarai Milanas Uhríkas ir Milanas Mazurekas, abu pasinaudojo migracijos tema, kaip tai daro jau ne vienerius metus. „Mes nedarysime to, ko nori progresyvieji, ir neapsimesime, kad nieko nevyksta – priešingai, kiek įmanoma labiau saugosime Europą nuo šios migracijos bangos ir nuo progresyviųjų“, – sakė Uhríkas, „Republika“ lyderis.
Valdančiosios partijos „Smer“ parlamentaras Richardas Glückas net pats nuvyko į Seutą ir apie situaciją paskelbė vaizdo įrašą: „Štai kaip atrodo Progresyviosios Slovakijos (Progresívne Slovensko) ir visų progresyviųjų Europos Sąjungoje politikos rezultatas – jie nori sunaikinti visą Europą.“
Jis dar labiau išplėtė savo išpuolį prieš pagrindinę opozicijos partiją „Progresívne Slovensko“ (Progresyviąją Slovakiją), teigdamas, kad jei ji laimėtų 2027 metų rinkimus, Slovakija atrodytų panašiai kaip Seuta.
Be vietinės politinės kovos, Slovakijos informacinėje erdvėje taip pat sklandė prorusiški migracijos naratyvai, teigiantys, kad Europa prarado savo sienų kontrolę, migracija yra liberalaus elito nesėkmės rezultatas, Europos Sąjunga nesugeba užtikrinti savo piliečių saugumo, o Vakarų demokratijos palaipsniui grimzta į chaosą ir nuosmukį. Taip pat atsirado raginimų trauktis iš ES.
Latvijoje ministrą sudrausmino ministras pirmininkas
Latvijoje Seutos pasienio krizė greitai tapo vidaus politinių diskusijų apie migraciją ir Europos Sąjungos išorės sienų saugumą dalimi. Kaip ir kitose šalyse, socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose matyti žmonės, kertantys sieną. Jie buvo naudojami siekiant sudaryti įspūdį, kad krizę sukėlė pernelyg liberali Ispanijos migracijos politika ir kad panaši situacija netrukus gali susiklostyti Latvijoje.
Pavyzdžiui, Rygos miesto tarybos narys Ēriksas Stendzenieksas, atstovaujantis populistinei partijai „Latvija pirma“, socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdais iš Ispanijos, vaizduodamas įvykius kaip Ispanijos „progresyviosios“ ir socialistinės politikos pasekmę. Jis taip pat teigė, kad pasienio krizė prasidėjo netrukus po sprendimo įteisinti 1,3 mln. dokumentų neturinčių migrantų statusą.
Kitame įraše Stendzenieksas rašė: „Šį rytą Ispanija, šį vakarą Kolka“, susiedamas įvykius su „Progresyviųjų“ partijos politiku Andriu Šuvajevu ir leisdamas suprasti, kad panaši politika Latvijoje galėtų sukelti migracijos krizę, prilygstančią Seutoje kilusiai krizei. Vėliau šį vaizdo įrašą „Facebook“ paskelbė ir populistinė partija „Latvija pirma“.
1,3 mln. skaičius nebuvo visiškai išgalvotas. Netrukus prieš paraiškų teikimo termino pabaigą Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad galutinis paraiškų pagal šią programą skaičius gali siekti apie 1,3 mln. Vėliau oficialūs duomenys parodė, kad iš viso buvo pateiktos 1 174 978 paraiškos. Tačiau politiniuose pranešimuose Latvijoje iš esmės buvo nutylėtos dvi svarbios detalės: tai buvo paraiškų, o ne patvirtintų atvejų skaičius, o programa suteikė pradinį vienerių metų leidimą gyventi ir dirbti, o ne Ispanijos pilietybę.
Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava taip pat pakomentavo įvykius Seutoje socialiniame tinkle X, pavadindamas juos „masiniu imigrantų antplūdžiu į Europos Sąjungą“ ir kritikuodamas kairiųjų Ispanijos vyriausybę dėl nesugebėjimo jo sustabdyti. Jis teigė, kad pasienio krizė prasidėjo Ispanijai patvirtinus planą suteikti pilietybę pusei milijono dokumentų neturinčių migrantų, taip sudarydamas įspūdį, kad šie du įvykiai yra susiję. Tačiau šis teiginys buvo melagingas, nes programa suteikė laikiną teisę gyventi ir dirbti, o ne Ispanijos pilietybę.
Šis naratyvas Latvijos žiniasklaidoje pasirodė dar prieš įvykius Seutoje. Liepos 2 dieną 360 News paskelbtame reportaže, kurį vėliau perspausdino kitos žiniasklaidos priemonės, keli europarlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl Ispanijos legalizavimo programos. „Latvija pirma“ atstovas Vilis Krištopansas programą pavadino „katastrofa“ ir perspėjo, kad dalis migrantų galiausiai gali pasiekti Latviją. Inese Vaidere ją pavadino „labai klaidingu ir pavojingu žingsniu“, o Rihardsas Kols – „sabotažu“ ir grėsme Šengeno erdvei.
Nors reportaže buvo nurodyta, kad pagal programą žmonėms bus suteikti leidimai gyventi Ispanijoje, nebuvo aiškiai paaiškinta, kad šie leidimai suteikia teisę tik trumpalaikėms kelionėms po kitas Šengeno šalis ir automatiškai nesuteikia teisės jų turėtojams apsigyventi ar dirbti Latvijoje.
Vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava vėliau išsiuntė Ispanijai laišką, kuriame išreiškė solidarumą ir pabrėžė, kad įvykiai nėra vien izoliuotas incidentas, o klausimas, susijęs su visos Europos Sąjungos išorės sienos saugumu.
Dombrava oficialaus atsakymo iš Ispanijos nebuvo gavęs. Tačiau Latvijos televizija, remdamasi neoficialiais diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Madride laiško tonas buvo įvertintas kaip arogantiškas. Dombravą sudrausmino ministras pirmininkas.
Lietuvoje Seutos krizė viešojoje erdvėje taip pat buvo aptarinėjama. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda į Seutos krizę reagavo gana aiškiai: akcentavo ES išorės sienų apsaugą ir būtinybę užkirsti kelią nekontroliuojamai migracijai. Jis kartu su kitų ES šalių lyderiais paragino skubiai ir koordinuotai reaguoti į įvykius Seutoje. Vėliau Nausėda pabrėžė, kad Europa negali sau leisti turėti „skylėtas sienas“. Jo pozicija iš esmės tokia: Seutos įvykiai rodo, kad ES turi būti pasirengusi staigiems ir dideliems migracijos srautams bei užtikrinti išorės sienų kontrolę. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris Seutos krizę vertina pirmiausia per pasirengimo ir sienų apsaugos prizmę.
Seuta parodo, kaip atrodo hibridinės operacijos modelis
Politikai visose rytinio NATO flango šalyse, naudodami masinės migracijos vaizdus, vadovavosi ne kartą taikytu ir gerai dokumentuotu tokių hibridinių operacijų mechanizmu:
- įvyksta reali krizė;
- nelaukiama, kol bus ištirta krizės kilmė ir eiga;
- informacinėje erdvėje dominuoja emociškai paveikiantys vaizdai;
- dezinformacijos skleidėjai pašalina platesnį įvykių kontekstą;
- įvykis interpretuojamas kaip iš anksto egzistuojančių ideologinių naratyvų įrodymas;
- siekiama dar labiau poliarizuoti visuomenę ir susilpninti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis bei ES;
- politikų atveju tai taip pat gali reikšti itin cinišką politinių dividendų siekimą, tačiau rezultatas išlieka tas pats – visuomenės poliarizacija ir pasitikėjimo viešosiomis institucijomis ir, žinoma, ES mažėjimas.
Tačiau vien migracijos krizės egzistavimas savaime nereiškia, kad iš tiesų vyksta hibridinė ataka. „Hibridinis aspektas atsiranda tuomet, kai valstybės ar nevalstybiniai veikėjai sąmoningai išnaudoja susidariusią situaciją informacinėms operacijoms, politinei prievartai ar visuomenės destabilizacijai“, – apibendrina Haburajus.
