Kamilė Lukauskytė
Kartais atrodo, kad niekas nepasikeitė – valgome kaip visada, dienotvarkė ta pati, tačiau pilvas tampa sunkesnis, pradeda pūsti, o apsilankymas tualete užtrunka gerokai ilgiau nei norėtųsi. Vidurių užkietėjimas gali užklupti net ir tuos, kurie įprastai virškinimu nesiskundžia.
Priežasties ne visada reikia ieškoti vien lėkštėje. Virškinimo ritmui įtakos gali turėti ir tai, kiek judame, kada geriame vandenį, ar skubėdami neatidėliojame apsilankymo tualete ir net kaip atrodo mūsų dienotvarkė. Štai 7 kasdieniai įpročiai, kurių poveikio žarnynui kartais nė nepastebime.
1. Pamirštate skaidulas kasdienėje mityboje
Ryte – sumuštinis pakeliui į darbą, pietums – greitas užkandis, vakare – tai, ką lengviausia paruošti. Tokios dienos pasitaiko kiekvienam. Problema gali atsirasti tada, kai jos tampa įprastu mitybos modeliu, o daržovės, vaisiai ar viso grūdo produktai racione pasirodo tik retkarčiais.
Žarnynui svarbios skaidulos, kurios padeda formuoti išmatas ir palengvina jų judėjimą virškinamuoju traktu. Jų galite gauti valgydami vaisius, daržoves, ankštines kultūras, viso grūdo produktus, riešutus ir sėklas.
Tačiau skaidulų kiekio nereikėtų didinti staiga. Jei iki šiol jų maiste buvo nedaug, į racioną daugiau skaidulinių produktų geriausia įtraukti palaipsniui – kitaip gali pradėti pūsti pilvą ar kauptis dujos.
2. Vandenį prisimenate tik tada, kai jau troškina
Puodelis kavos ryte, dar vienas per pietus, o vandens buteliukas ant darbo stalo iki vakaro taip ir lieka beveik nepaliestas? Įsisukus į darbus vandens gurkšnojimą išties lengva pamiršti.
Tačiau kai organizmui trūksta skysčių, išmatos gali tapti kietesnės ir sunkiau pasišalinti. Pakankamas skysčių kiekis ypač svarbus ir valgant daugiau skaidulų, nes vanduo padeda joms atlikti savo darbą.
Todėl geriau nelaukti vakaro ir nebandyti per kelias valandas „atsigerti už visą dieną“. Paprastesnis sprendimas – visada turėti su savimi vandens ir gurkšnoti jį reguliariai.
3. Nuo kėdės pakylate tik kavos
Aštuonios valandos prie kompiuterio, kelionė automobiliu, o vakare – poilsis ant sofos. Jei taip atrodo didelė dalis jūsų dienų, organizmui gali trūkti judėjimo, o tai gali atsiliepti ir žarnyno veiklai.
Per mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Yad judėjimas naudingas ne tik bendrai savijautai – jis padeda palaikyti ir aktyvesnę žarnyno veiklą.
Tam nebūtina kas vakarą keliauti į sporto salę. Trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką, keliolika minučių lauke po vakarienės ar dažnesnis atsistojimas nuo darbo stalo jau padeda į kasdienybę įtraukti daugiau fizinio aktyvumo.
4. Vis atidedate norą nueiti į tualetą
Gana dažnai atsiduriame tokiose situacijose, kai skubame į susitikimą, jau reikia išeiti iš namų ar tiesiog nesinori naudotis viešuoju tualetu. Tuomet mintis „nueisiu vėliau“ skamba visai nekaltai.
Tačiau jeigu noras tuštintis nuolat ignoruojamas, toks įprotis gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Ilgiau žarnyne užsilaikiusios išmatos gali netekti daugiau vandens, todėl tampa sausesnės ir sunkiau pasišalina.
Tad jeigu jaučiate norą tuštintis, stenkitės apsilankymo tualete neatidėlioti vien todėl, kad tuo metu nepatogu ar skubate. Jei taip nutinka dažnai, įtempta dienotvarkė ilgainiui gali išderinti įprastą tuštinimosi ritmą.
5. Rytais neskiriate laiko sau
Žarnynui patinka tam tikras reguliarumas, todėl pravartu rytais nepalikti visko paskutinei minutei. Ramiau prasidėjusi diena suteikia galimybę reaguoti į natūralius organizmo signalus, o ilgainiui pastovesnė rutina gali padėti palaikyti reguliaresnį tuštinimąsi.
Tai nereiškia, kad nuo šiol rytą reikia planuoti minučių tikslumu. Kartais pakanka tiesiog pasilikti šiek tiek daugiau laiko sau ir nepradėti dienos nuolatiniu skubėjimu.
6. Dienos ritmą diktuoja darbai, o ne organizmas
Vieną dieną pietūs dvyliktą, kitą – tik trečią. Savaitgalį miegama iki vidurdienio, o pirmadienį žadintuvas skamba dar prieš septynias. Pridėkime įtemptą savaitę ar kelionę ir įprastas organizmo ritmas gali gerokai pasikeisti. Tokie mitybos ir kasdienės rutinos svyravimai, ypač jei juos lydi stresas, gali prisidėti ir prie vidurių užkietėjimo.
Ne visada įmanoma gyventi pagal idealiai sustyguotą grafiką. Tačiau bent pagrindinius įpročius – valgymo laiką, judėjimą, skysčių vartojimą ir miegą – verta kiek įmanoma išlaikyti pastovesnius. Ypač tuomet, jei pastebite, kad po chaotiškesnių savaičių ar kelionių dažniau atsiranda ir virškinimo problemų.
7. Į nemalonius simptomus numojate ranka
„Praeis savaime“ – turbūt viena dažniausių minčių pajutus žarnyno streikavimą. Jei vidurių užkietėjimas pasireiškė trumpam, pirmiausia verta peržvelgti pastarųjų dienų įpročius ir pagalvoti, kas galėjo pasikeisti. Tačiau jei problema kartojasi, o gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, trumpalaikiam vidurių užkietėjimui gali būti vartojami ir vidurius laisvinantys vaistai.
Vienas jų – geriamieji lašai „Regulax“, kurių veiklioji medžiaga yra natrio pikosulfatas. Vaistą rekomenduojama vartoti vakare, o jo poveikis paprastai pasireiškia po 10–12 valandų. Be gydytojo leidimo vaistą galima vartoti tik trumpą laiką ir būtina vadovautis pakuotės lapelyje pateiktais nurodymais.
Jeigu atpažinote bent kelis iš šių kasdienių įpročių, pradėkite nuo nedidelių pokyčių – daugiau judėkite, reguliariai gerkite vandenį, įtraukite į mitybą daugiau skaidulų ir neatidėliokite apsilankymo tualete. Tačiau pasikartojančio ar ilgai nepraeinančio vidurių užkietėjimo nereikėtų aiškinti vien kasdieniais įpročiais. Jei problema nuolat grįžta, stiprėja ar kartu atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujo išmatose, vėmimas, karščiavimas ar neplanuotas svorio kritimas, kreipkitės į gydytoją.
