Kamilė LukauskytėJau metus laiko lietuviai, važiuojantys į Lenkiją, priversti gaišti laiką pasienyje – lenkų pasieniečiai vis dar tęsia patikras. Nors Lietuva yra Šengeno erdvėje, lenkai saugosi nuo nelegalių migrantų. Pagrindiniame kelyje, magistralėje „Via Baltica“, dėl patikrų kartais susiformuoja spūstys – keliaujantys sugaišta nuo 10 minučių iki valandos.
Lenkai įsitikinę, kad tokių priemonių reikia: neseniai Rumunijoje registruotame vilkike jie aptiko net 27 nelegalus iš Somalio, Pakistano ir Afganistano. Pričiupę nelegalus, lenkų pareigūnai juos perduoda Lietuvos pasieniečiams, o šie, vadovaudamiesi tarptautinėmis taisyklėmis, migrantus perima. Pabradėje apgyvendinti asmenys socialiniuose tinkluose rodo savo gyvenimo sąlygas, iš kurių matyti, kad jiems čia nieko netrūksta.
Agresyvūs elgesys ir šūviai Latvijos pasienyje
Mūsų pasieniečiai tikino, kad didžiausias migrantų srautas iš Baltarusijos patenka į Latviją, o tuomet per Lietuvą ir Lenkiją juda į Vakarų Europą.
„Šiais metais, nuo sausio 1 dienos, Lietuvoje buvo sulaikyta arba perduota iš Lenkijos šiek tiek daugiau nei 1 800 migrantų. Daugiau negu pusė jų (apie 60 proc.) sulaikyta Lietuvos teritorijoje, o apie 40 proc. sulaikyta Lenkijoje ir perduota mums. Mes atitinkamai juos perdavėme Latvijos pasieniečiams“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Vien birželį lenkų ir lietuvių pasieniečiai sulaikė apie 500 nelegalų, kuriuos vėliau perdavė latviams. Kiek tiksliai migrantų šiemet iš Baltarusijos bandė patekti į Lietuvą, skaičių nėra. Pasieniečiai skaičiuoja, kad kelią užkirto ir atgal išprašė daugiau nei tūkstantį asmenų, tačiau lieka neaišku, kiek jų prasmuko nepastebėti.
Latviai pripažįsta, kad saugoti savo ir kartu Europos Sąjungos išorės sieną jiems itin sunku. Latvijos pasieniečiai liūdnai konstatuoja, kad nelegalai jų neklauso, o migrantus gabenantys vežėjai elgiasi agresyviai.
„Kasdien pastebime, kad jie nepaklūsta mūsų teisėtiems reikalavimams sustoti. Tuomet turime naudoti ginklus, paleisti į orą perspėjamuosius šūvius. Tik tuomet jie sustoja“, – pasakojo Daugpilio pasienio užkardos vadas Valdis Jukšs.
Sunkiai besitvarkantys latviai paprašė kaimyninių šalių pagalbos – šiuo metu jiems padėti išvyko 20 Lietuvos pasieniečių.
Svarstymus apie kontrolę su Latvija ramina mažėjantys srautai
Latviams nesugebant tinkamai apsaugoti savo sienos, iš esmės kenčia lietuviai, stovėdami patikrose prie Lenkijos sienos. Dėl to vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas buvo užsiminęs, kad situaciją pagerintų patikros pasienyje su Latvija.
Latvijos atstovai paragino Lietuvą nesiimti tokių veiksmų ir paprašė verčiau padėti gaudyti nelegalus pačioje Latvijoje. Svarstymus ramina ir pastarųjų savaičių tendencijos.
„Visi variantai yra ant stalo, bet dėl Latvijos noriu pabrėžti, kad liepos mėnesį matome dvigubai sumažėjusius srautus. Mūsų sulaikymo centrai tuštėja dėl puikiai vykdomos readmisijos sutarties su Latvija, todėl kol kas nėra poreikio galvoti apie papildomas kontrolės priemones“, – teigė M. Katelynas.
R. Liubajevas taip pat patvirtino, kad antrinės migracijos srautai iš Latvijos per Lietuvą nuosekliai mažėja jau kelias savaites iš eilės.
