Kamilė Lukauskytė
Kremlius vėl siunčia signalą Vašingtonui. Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad nauji JAV veiksmai gali dar labiau apsunkinti ir taip stringančias pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Šįkart Maskvos nepasitenkinimą sukėlė naujas sankcijų paketas Rusijai.
Karas Ukrainoje tęsiasi, o diplomatinės pastangos pasiekti susitarimą išlieka sudėtingos. Naujausiame pareiškime Kremlius atsakomybės už stringantį procesą dalį bando perkelti Vašingtonui.
D. Peskovas pareiškė, kad JAV Kongreso priimtos naujos sankcijos Rusijai, jeigu jas pasirašytų prezidentas Donaldas Trumpas, apsunkintų galimybes pasiekti taikos susitarimą.
Kremlius rodo pirštu į Vašingtoną
Pasak D. Peskovo, naujos JAV sankcijos yra „nedraugiškas“ žingsnis, galintis dar labiau apsunkinti jau ir taip įstrigusias derybas.
Maskvos pozicija šiuo klausimu aiški: ekonominio spaudimo didinimas, Kremliaus vertinimu, nėra suderinamas su pastangomis pasiekti politinį susitarimą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra Rusijos valdžios vertinimas. JAV sankcijų šalininkai jas pristato kaip priemonę didinti spaudimą Maskvai ir siekti, kad Rusija keistų savo poziciją dėl karo Ukrainoje.
Kas taip supykdė Maskvą?
JAV Atstovų Rūmai priėmė platų naujų sankcijų Rusijai paketą.
Juo būtų siekiama smogti Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams bei vadinamajam šešėliniam tanklaivių laivynui, kuris naudojamas apeiti galiojančius ribojimus.
Įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė JAV prezidentui taikyti iki 100 proc. muitus valstybėms, kurios toliau intensyviai perka rusišką naftą. Tarp tokių šalių minima ir Indija.
Būtent tokia ekonominio spaudimo priemonių kombinacija Kremliui kelia didžiausią nerimą.
Derybos jau buvo įstrigusios
Peskovo pareiškimas pasirodė tuo metu, kai JAV pastangos atnaujinti Rusijos ir Ukrainos derybas nedavė proveržio.
Dar rugsėjo pradžioje Kremlius skelbė tikintis, kad JAV tarpininkaujamos derybos dėl karo pabaigos galėtų būti atnaujintos. Tuo metu Maskva teigė matanti politinę valią tęsti kontaktus.
Tačiau konkretaus visapusiško susitarimo dėl karo pabaigos kol kas nėra.
Pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo diskutuojama apie galimas ribotas paliaubas, įskaitant energetikos objektų apsaugą. Ukraina yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi svarstyti energetines paliaubas, tačiau reikalauja aiškių garantijų, kad Rusija iš tiesų laikytųsi susitarimo.
Vašingtonas spaudimą Maskvai didina
Naujausias sankcijų paketas rodo kitą JAV strategijos pusę – kartu su diplomatiniais bandymais atnaujinti derybas išlieka ir ekonominio spaudimo Rusijai priemonės.
Tai sukuria sudėtingą situaciją: viena vertus, Vašingtonas siekia atnaujinti diplomatinius kontaktus, kita vertus, JAV institucijos svarsto priemones, kurios Rusijai didintų karo ekonominę kainą.
Kremlius tokį derinį vertina kaip prieštaringą.
Maskva nenori, kad sankcijos taptų derybų dalimi
Rusijos reakcija rodo, kad sankcijų klausimas gali tapti dar vienu rimtu nesutarimo tašku.
Maskva siekia, kad ekonominis spaudimas būtų mažinamas kaip dalis galimo susitarimo, o Vašingtonas ir jo sąjungininkai sankcijas vertina kaip vieną iš būdų daryti spaudimą Rusijai.
Todėl net ir tuo atveju, jei diplomatiniai kanalai išliks atviri, sankcijų politika gali tapti viena iš kliūčių susitarimui.
Karas tuo metu nesustoja
Diplomatiniai pareiškimai vyksta fone, kuriame Ukrainoje ir toliau tęsiasi intensyvūs karo veiksmai.
Rugsėjo 17 dieną Rusijos raketų ir dronų smūgiai Ukrainoje sužeidė mažiausiai 19 žmonių, tarp jų buvo vaikų. Tą pačią dieną Ukraina taip pat skelbė apie smūgius Rusijos kariniams ir energetikos objektams.
Tai dar kartą parodo, kokia didelė praraja išlieka tarp diplomatinių pareiškimų ir realios situacijos mūšio lauke.
Kol kas nėra paskelbta apie susitarimą, kuris būtų priartinęs abi puses prie ilgalaikių taikos sąlygų. JAV tarpininkavimo pastangos tęsiamos, tačiau Kremlius tuo pat metu griežtai reaguoja į naujas Vašingtono spaudimo priemones.
Peskovo pareiškimas šią savaitę tapo dar vienu ženklu, kad kelias iki susitarimo tebėra sudėtingas: Maskva nori derybų, tačiau kartu priešinasi naujam ekonominiam spaudimui, o Ukraina reikalauja realių saugumo ir paliaubų garantijų.
