Kamilė Lukauskytė
Netekus darbo, tam tikrą laiką galima gauti nedarbo išmoką, tačiau jos dydis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesnių gyventojo draudžiamųjų pajamų, todėl daugiau uždirbę žmonės paprastai gali tikėtis ir didesnės išmokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarkai pasikeitė ir tai, kiek pinigų gali gauti bedarbiai.
Tačiau nedarbo išmokų dydžiai skiriasi ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Tad kuriose savivaldybėse gyventojams išmokama daugiausia ir kur nedarbo išmokų gavėjų yra daugiausia?
Daugiausia nedarbo išmokų gavėjų – sostinėje
„Sodros“ duomenys rodo, kad daugiausia nedarbo išmokų gavėjų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Pavyzdžiui, 2026 m. birželio mėnesio „Sodros“ duomenys rodo, kad daugiausia nedarbo išmokos gavėjų buvo Vilniuje. Čia šią išmoką gavo 16 tūkst. asmenų.
Tuo metu antras miestas pagal nedarbo išmokos gavėjų skaičių buvo Kaunas. 2026 m. birželį tokią išmoką Kaune gavo 8 tūkst. asmenų.
4 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų gyvena Klaipėdoje, o 3,4 tūkst. – Vilniaus rajone.
Nemažai nedarbo išmokos gavėjų buvo ir Kauno rajono savivaldybėje – 3 tūkst. Taip pat 2,4 tūkst. išmokos gavėjų gyvena Šiauliuose, 2,3 tūkst. – Panevėžyje, o 1,9 tūkst. – Klaipėdos rajone.
Marijampolėje nedarbo išmoką gauna 1,6 tūkst. gyventojų, o Jonavoje – 1,5 tūkst. gyventojų.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, savivaldybių eiliškumas pagal nedarbo išmokų gavėjų skaičių beveik nepasikeitė.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus išaugo tik Klaipėdos rajone (280 gavėjų daugiau).
Tuo metu Vilniuje nedarbo išmokos gavėjų skaičius per metus sumažėjo 100 asmenų, Klaipėdoje 430 asmenų, o Kaune – 240 asmenų.
Kuriose savivaldybėse nedarbo išmoka didžiausia?
Vidutinis nedarbo išmokų dydis skirtingose savivaldybėse taip pat skiriasi, rodo „Sodros“ duomenys.
Pavyzdžiui, didžiausios nedarbo išmokos 2026 m. birželį buvo mokamos Neringos savivaldybėje. Čia nedirbantys gyventojai vidutiniškai sulaukdavo 827,1 euro.
Vienas didžiausių vidutinių nedarbo išmokų dydžių fiksuotas ir Vilniaus miesto savivaldybėje (814,9 euro), taip pat Palangos savivaldybėje (771,7 euro).
Vidutiniškai 754,9 euro per mėnesį gauna Kauno rajone gyvenantys nedarbo išmokų gavėjai, o 763,6 euro Vilniaus rajone gyvenantys nedarbo išmokų gavėjai.
Vienos didžiausių nedarbo išmokų yra mokamos ir Trakų rajone (vidutiniškai 748,4 euro), Klaipėdos rajone (vidutiniškai 742,2 euro), Kauno mieste (740,3 euro), Elektrėnuose (vidutiniškai 717,6 euro) ir Birštone (vidutiniškai 716,3 euro).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, savivaldybių eiliškumas pagal nedarbo išmokų dydį pasikeitė gana stipriai.
Pirmiausia, kiekvienoje savivaldybėje ši išmoka vidutiniškai padidėjo bent 59 eurais. Labiausiai išmokos padidėjo Vilniuje (paaugo 206,9 euro), Vilniaus rajone (padidėjo 205,6 euro) ir Neringoje (205,1 euro).
Taip pat per metus išmokos 201,9 euro paaugo Kauno rajone, 197,6 euro – Elektrėnuose, o 175,4 euro – Trakų rajone.
Šiemet išmokos vienos didžiausių buvo Klaipėdos mieste, o praėjusiais metais didesnes išmokas gavo Klaipėdos rajone gyvenantys asmenys (658,7 euro).
Be to, tarp tarp didžiausių nedarbo išmokų gavėjų praėjusiais metais nebuvo Palangos ir Birštono gyventojų.
Kaip apskaičiuojamas nedarbo išmokos dydis?
„Sodra“ primena, kad iki 9 mėnesių mokamą nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Nuo liepos 1 d. pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 15 proc. mėnesį, už kurią mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis siekia 172,95 euro.
Tuo metu kintama dalis priklauso nuo gyventojo turėtų pajamų.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos per 24 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama nedarbo išmokos dalis dabar mažėja kas 3 mėnesius – nuo 45 proc. iki 35 proc. ir galiausiai iki 25 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų liepą, jo pastovioji nedarbo išmokos dalis sieks 172,95 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.
Jei tokio asmens vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, kintamoji nedarbo išmokos dalis sudarys:
- 1–3 mokėjimo mėnesiais – 675 eurus (1 500 × 45 proc.);
- 4–6 mėnesiais – 525 eurus (1 500 × 35 proc.);
- 7–9 mėnesiais – 375 eurus (1 500 × 25 proc.).
Paprastai tariant, šio gyventojo nedarbo išmoka pirmus tris mokėjimo mėnesius siektų 847,95 euro (172,95 + 675), o vėliau mažėtų iki 697,95 euro (172,95 + 525).
Galiausiai 2027 m. sausio–kovo mėnesiais jam būtų mokama 547,95 euro (172,95 + 375).
Nauji minimalūs ir maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai
Nuo liepos 1 d. pasikeitė minimalus nedarbo išmokos dydis.
„Sodra“ nurodo, kad nuo šiol jis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 370 eurų. Ši riba taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė.
Taip pat ji automatiškai pritaikoma žmonėms, kuriems iki liepos 1 d. paskirta mažesnė nei 370 eurų nedarbo išmoka. Jei ji ir toliau bus mokama arba jos mokėjimas bus atnaujintas – papildomo prašymo teikti nereikės.
Nuo liepos 1 d. pasikeitė ir maksimalaus nedarbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šios datos, maksimali mėnesio nedarbo išmoka negali viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.
Žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį.
Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.
Sumažins piktnaudžiavimą, bet poveikį pajus ne visi
Lietuvoje įsigaliojus naujai nedarbo išmokų tvarkai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas paaiškino, kad didžiausią naujosios tvarkos poveikį pajus gyventojai, kurie dažnai naudojasi bedarbio statusu, taip pat daugiau uždirbantys asmenys.
T. Povilauskas pažymėjo, kad iš esmės šie pokyčiai turėtų sumažinti vadinamąjį darbo turizmą – dažną ir planuojamą naudojimąsi nedarbo išmokomis, kai dirbama tiek, kad būtų sukaupta reikiamo stažo nedarbo išmokoms gauti trukmė.
„Lietuva pagal valdžios išlaidas, susijusias su nedarbu, Europos Sąjungoje užima dešimtą vietą, todėl mūsų išmokų sistema laikoma gana dosnia“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, viena vertus, tai yra privalumas.
„Dosnios išmokos skatina darbo jėgos mobilumą, leidžia gyventojams drąsiau keisti darbą, persikvalifikuoti ar ieškoti geresnių karjeros galimybių. Darbuotojai gali priimti apgalvotus sprendimus, o ne skubėti sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu. Taip gerėja darbuotojų ir darbo vietų suderinamumas, o tai didina produktyvumą.
Kai darbuotojai turi daugiau derybinės galios, darbdaviai skatinami konkuruoti ne tik darbo vietų skaičiumi, bet ir darbo sąlygų kokybe bei atlyginimais. Didesnius atlyginimus gali mokėti tos įmonės, kurios geba dirbti produktyviau ir sukurti daugiau pridėtinės vertės“, – komentavo T. Povilauskas.
Kita vertus, pasak jo, ne visi gyventojai atsakingai naudojasi nedarbo išmokomis.
„Verslo atstovai ne kartą yra išsakę nuogąstavimų, kad šiltuoju metų laiku dalis darbuotojų sąmoningai pasitraukia iš darbo rinkos, o rudenį vėl grįžta į darbą. Tokia praktika neprisideda prie verslo veiklos pastovumo ir daro neigiamą įtaką pridėtinės vertės pokyčiui Lietuvoje.
Todėl naujojoje tvarkoje numatyti griežtesni stažo reikalavimai gali padėti sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių ir sustiprinti paskatas ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – pridūrė SEB vyriausiasis ekonomistas.
Situacija ne tokia bloga, kaip rodo nedarbo rodikliai?
Pasak ekonomisto, nenuostabu, kad pastaruoju metu vis dažniau girdime diskusijas apie būtinybę mažinti nedarbą.
„Nors registruotas nedarbas Lietuvoje išlieka gana aukštas – 2026 m. I ketv. jis siekė 7,4 proc., – turime santykinai nedaug ekonomiškai neaktyvių gyventojų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmą ketvirtį neaktyvių 20–64 m. amžiaus asmenų dalis siekė mažiau negu 14 procentų.
Tai svarbus skirtumas. Lietuva dažnai lyginama su Lenkija, kur nedarbas siekia vos 3,1 proc. Tačiau Lenkijoje yra gerokai daugiau žmonių, kurie apskritai nedalyvauja darbo rinkoje (darbo net neieško)“ – nurodė jis.
Jis pridūrė, kad tam tikro nerimo kelia su jaunimu susiję rodikliai.
„Analizuojant nedarbo išmokų duomenis stebina jas gaunančių jaunų žmonių skaičius. Pavyzdžiui, 2026 m. balandį, „Sodros“ duomenimis, nedarbo išmokas gavo apie 18 tūkst. jaunesnių nei 30 metų gyventojų.
Tai sudarė daugiau nei penktadalį visų tuo metu išmokas gavusių gyventojų. Tuo metu jaunimui susirasti darbą Lietuvoje, kitaip nei vyresnio amžiaus gyventojams, nėra itin sudėtinga. Tikėtina, kad naujoji tvarka sumažins nedarbo išmokas gaunančių jaunuolių skaičių, kadangi griežtėja išmokai gauti reikalingo stažo reikalavimai“, – aiškino T. Povilauskas.
Tuo metu darbdaviai, pasak ekonomisto, dažniau analizuoja ne nedarbo, o užimtumo rodiklius, nes jie geriau atspindi realią darbo rinkos situaciją.
„Šiuo požiūriu Lietuvos padėtis yra gana gera. Mūsų šalyje 20–64 metų gyventojų užimtumas siekia net 80 proc. – viršijame Europos Sąjungos vidurkį ir esame visai netoli Švedijos, kur šis rodiklis sudaro apie 82 proc. Didžioji visuomenės dalis dirba ir aukštas užimtumas išlieka jau ne vienerius metus. Tad situacija darbo rinkoje iš esmės yra pakankamai nebloga“, – nurodė ekonomistas.
Išmokos išliks vienos didžiausių ES
Nepaisant to, kad buvo pakeista išmokų skaičiavimo tvarka, anot T. Povilausko, jos vis tiek išliks vienos didžiausių ES.
Ekonomistas aiškino, kad naujoji tvarka taps palankesnė daugiau uždirbantiems gyventojams.
„Didėja kintama nedarbo išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio. Taip pat didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak ekonomisto, gerės ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtis – minimali nedarbo išmoka sudarys penkias bazines socialines išmokas.
„Visa tai reiškia, kad nedarbo išmokų ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, – komentavo SEB vyriausiasis ekonomistas.
