Rugpjūčio 19 d., sulaukęs garbaus 95-erių metų jubiliejaus, mirė garsus Lietuvos alpinistas, inžinierius radiotechnikas Jaroslavas Okulič-Kazarinas.
J. Okulič-Kazarinas – pirmosios Lietuvos alpinistų kartos, veiklą pradėjusios apie 1956 m., atstovas, žymių ekspedicijų dalyvis, daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių čempionas.
Kaip skelbia Lietuvos sporto enciklopedija, J. Okulič-Kazarinas, 1964–1967 m. buvo Kauno alpinizmo sekcijos pirmininkas, 1967–1971 m. – Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininkas. 3 kartus Lietuvos (1964, 1967, 1971), 2 kartus Baltijos šalių (1964, 1967) alpinizmo čempionas. Pirmosios Baltijos šalių alpiniados (1958) Kaukaze dalyvis, įkopęs į Lokomotyvo, Gumači, Elbruso viršūnes.
Jis – pirmosios Lietuvos alpiniados Tian Šanio kalnų Karakolo tarpeklyje (1969) dalyvis, įkopęs į Lietuvos alpinistų, Gedimino Akstino, MGMI (Lietuvos čempionate 2–3 vieta), Karbyševo viršūnes.
Taip pat buvo pirmųjų 4 aukštuminių Lietuvos ekspedicijų Pamyro kalnuose (Tadžikija) dalyvis: 1964 m. su grupe įkopė į bevardes viršūnes ir suteikė joms M. K. Čiurlionio, K. Donelaičio ir Lietuvos vardus (Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose užimta 1 vieta), taip pat įkopė į Tbilisio valstybinio universiteto, LGU ir bevardę (5491 m); 1965 – į Avicenos iš pietų pusės, Ušbos (Lietuvos čempionate 1 vieta), bevardę (6148 m); 1967 – į Avicenos iš šiaurės pusės (Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose 1 vieta), Ščerbakovo; 1971 – į Izmailo Samani (Lietuvos čempionate 1 vieta), Pravdos (Lietuvos čempionate 2–3 vieta) viršūnes, rašoma Lietuvos sporto enciklopedijoje.
Okulič-Kazarinų šeima Kaune gyveno nuo XIX a. pabaigos. Jaroslavas gimė 1931 m. Lietuvos kariuomenės karininko Anatolijaus Okulič-Kazarino ir Ksenijos Izmailovaitės šeimoje. Prosenelis Savatijus buvo Kauno rusų gimnazijos mokytojas. Senelis Mykolas mokėsi Peterburge, kur susipažino su žmona – drauge su ja grįžo į Lietuvą, iš pradžių apsigyveno Panevėžyje, o 1910 m. Kaune, namuose Savanorių prospekte.
Berniuko tėtis nuolat būdavo paskiriamas į kariuomenės padalinius įvairiuose Lietuvos miesteliuose, tad šeima dažnai kraustydavosi. Jaroslavas iš arti matė karininkų kasdienybę, o vėliau – ir prasidėjusį karą, gąsdinančius Palemono ir Kauno bombardavimus.
1941 m. berniuko tėtį suėmė ir išvežė į Norilską, iš kurio į Lietuvą, pas šeimą jis grįžo tik po beveik dešimties metų. Jaroslavas studijavo radiotechniką, jo žmona – šviesaus atminimo dailininkė Giedrė Gučaitė. Prosenelių statytuose namuose Kaune Jaroslavas gyveno iki šiol.





