Lukas Starkus
Nors kalendorinė vasara skaičiuoja paskutines dienas, sveikatos specialistai perspėja, kad erkių aktyvumas nemažėja. Naujausiais duomenimis, per liepą erkinis encefalitas nusinešė 2 gyventojų gyvybes.
Vienas įkandimas atnešė mirtį: medikai įspėja dėl Lietuvoje tykančio užkrato (Andrius Ufartas/ELTA)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, liepos mėn. Lietuvoje buvo užregistruoti 2 mirties nuo erkinio encefalito atvejai.
„Iš jų vienas – Kauno rajone, asmuo priklausė vyresnių nei 70 m. amžiaus grupei, turėjo kitų sunkių lėtinių ligų“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė įstaiga.
Kaip jau skelbta anksčiau, kita mirtis liepą fiksuota Akmenės rajone, asmuo priklausė vyresnių nei 50 m. amžiaus grupei.
Kaip informavo NVSC, abu asmenys buvo neskiepyti.
Per liepą sergamumas šia liga gerokai šoktelėjo – registruota 150 erkinio encefalito atvejų, kai per pirmus 6 šių metų mėnesius jų fiksuota tik 92.
Medikai stebi daugiau sunkių atvejų
„Lyginant su pernai, Reanimacijos skyrius šiemet yra užpildytas vien erkinio encefalito (pacientais – ELTA). (…) Tų sunkių formų tendenciją šiemet mato ir Infekcinių ligų skyrius – žymiai daugiau pacientų atsigula su sunkesnėmis ir vidutinio sunkumo formomis apskritai į ligoninę.
O pas mus sergamumas sunkiomis formomis šiemet Reanimacijos skyriuje yra didesnis, lyginant su pernai“, – LRT radijui neseniai kalbėjo Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gintarė Šostakaitė
Pasak jos, į Reanimacijos skyrių patekę pacientai dažnai būna komoje, sutrikusios sąmonės, negalintys savarankiškai kvėpuoti ir valgyti.
Gydytojos teigimu, visi šiemet sunkia erkinio encefalito forma sirgę pacientai nuo šios ligos nebuvo pasiskiepiję.
Lietuva – endeminė šalis
Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi – šia liga galima užsikrėsti tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse. NVSC aiškinimu, Lietuvoje daugiausia erkinio encefalito (EE) atvejų nuolat registruojama Utenos apskrityje.
„Didžiausi sergamumo rodikliai taip pat fiksuojami Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Didžiausias susirgimų skaičius – Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse“, – portalui yra sakiusi NVSC specialistė Rasa Liausėdienė.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, 2024 m. – 807. Pernai nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, 2024 m. mirusiųjų buvo net 11.
Rudenį – naujas aktyvumo pikas
Be kita ko, specialistai primena, kad būtent rudenį sulaukiama antros sergamumo erkių platinamomis ligomis bangos. Todėl ypač budrūs turėtų būti asmenys, daug laiko praleidžiantys gamtoje, – poilsiautojai, grybautojai, uogautojai.
Kaip yra aiškinusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C laipsnius šilumos, o didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl joms būtina pasimaitinti krauju.
Esant gausiam miško gėrybių derliui, grybaujant praleidžiama daugiau laiko jų augimvietėse, todėl ieškant kepurėtųjų, atsiranda didelė tikimybė, kad erkė prikibs prie drabužių, o jei vilkėsime netinkamą aprangą – įsisiurbs.
Primenama, kad planuojant leisti laiką gamtoje, derėtų nepamiršti tinkamos aprangos – ji turėtų būti šviesi, gerai priglundanti, dengianti kuo daugiau kūno (ilgos rankovės, ilgos kelnės). Drabužius geriausia apdoroti cheminiais repelentais (erkes atbaidančiomis priemonėmis).
Kuo klastingas erkinis encefalitas?
Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Taip pat svarbu žinoti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.
Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu.
Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.
Erkės platina ir dar vieną infekciją – Laimo ligą. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą.
Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema). Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, 2024 m. – 15 264.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus
Nors nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai.
Pasak NVSC, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje.
Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.
Jeigu žmogus nepamena, kada paskutinį kartą skiepijosi, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.
Specialistai primena, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.
Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.
