Kamilė Lukauskytė
Telefoniniai ir internetiniai sukčiai nuolat keičia taktikas, tačiau jų tikslas išlieka tas pats – išvilioti kuo daugiau asmeninių duomenų ir galiausiai pasiekti žmogaus pinigus. Nors daugelis gyventojų jau yra girdėję apie tariamas siuntas, laimėjimus ar investicinius pasiūlymus, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų aukomis gali tapti praktiškai bet kas.
„Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ M. Pareščius atskleidė, kokiais būdais sukčiai vilioja iš žmonių pinigus, kodėl jų aukomis gali tapti kone kiekvienas, kaip nuo to apsisaugoti ir papasakojo apie skaudžiausius atvejus, kokias sumas sukčiai pasisavina.
Sukčių tikslas – išvilioti kuo daugiau duomenų
Turbūt ne vienas pastaruoju metu yra gavęs žinučių apie neva sandėlyje esančią siuntą, kurios negali pristatyti – tai vienas iš sukčių naudojamų taktikų pavyzdžių. Pasak M. Pareščiaus, tokios žinutės siunčiamos su vienu aiškiu tikslu.
„Šitos žinutės tikslas yra išvilioti kuo daugiau duomenų iš to žmogaus, kuriam buvo nusiųstas SMS ar elektroniniu paštu žinutė“, – sakė ekspertas.
Anot jo, tokių žinučių kūrėjai stengiasi, kad jos atrodytų kuo įtikinamiau. Dažnu atveju sukčiai jau turi tam tikros informacijos apie žmogų iš anksčiau nutekėjusių duomenų bazių, pavyzdžiui, jau žino jūsų vardą, pavardę, telefono numerį.
„Po to [sukčių] užduotis yra išvilioti kuo daugiau duomenų. Pirmi duomenys yra adresas, nelabai jie jiems įdomūs, antras dalykas, ko jūsų prašys – įvesti žmogaus duomenų šiek tiek daugiau, <…> dažniausiai būna, kad telefono numeris ir elektroninis paštas“, – aiškino jis.
Galiausiai žmogui teigiama, esą reikia patvirtinti, kad siunta priklauso tikrai jam, todėl prašoma atsidarius nuorodą prisijungti prie elektroninės bankininkystės, suvesti vardą, pavardę, asmens kodą, pasirinkti banką ir suvesti identifikatorių, kitais atvejais užtenka tik asmens kodo ir prisijungti su „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu.
Ekspertas perspėja, kad būtent šioje vietoje prasideda didžiausias pavojus. Žmonės dažnai mano, jog duomenys bus perduoti tik paspaudus galutinį mygtuką, tačiau realybė visai kitokia.
„Jie tai mato, kas blogiausia, momentiškai. Ne tada, kai paspausi, o tada, kai tu suvedinėji. Net jeigu tu persigalvosi, nepaspausi siųsti, jie visa tai vis tiek mato, nusikopijuoja ir tuos duomenis naudoja sukčiavimui tolimesniam, nes jo užduotis yra prieiti prie jūsų bankinės sąskaitos“, – įspėjo M. Pareščius.
Tad koks kibernetinio saugumo eksperto patarimas, ką daryti tokią žinutę? „Trinti. Jeigu skambins – blokuoti iškart tokį numerį“, – sakė jis.
Suvedus banko kortelės duomenis – sąskaitas ištuština žaibiškai
Vis dėlto kai kurios schemos būna dar pavojingesnės. Sukčiai neapsiriboja elektroninės bankininkystės duomenimis ir mėgina išvilioti mokėjimo kortelės informaciją.
„Kai kuriais atvejais prašo suvesti kreditinės kortelės duomenis: kreditinės kortelės vardas, kortelės numeris, kortelės galiojimo data, ten yra mėnuo ir metai, ir iš kitos kortelės pusės trys skaičiukai – tai vadinamas CVV kodukas“, – pasakojo ekspertas.
Anot jo, tokia informacija sukčiams gali būti net vertingesnė nei prisijungimai prie elektroninės bankininkystės.
„Jeigu pasirašys jūsų kortelės duomenis, jūsų kortelė, manau, kelių minučių bėgyje arba keliolikos minučių bėgyje bus tuščia“, – perspėjo jis.
Dalis žmonių mano, kad nepatirs didelių nuostolių, jei kortelėje laiko nedaug pinigų arba yra nustatę mažus limitus. Tačiau M. Pareščius sako, kad sukčiai jau seniai išmoko apeiti tokius saugiklius, o limitai yra „gražus dalykas“, kuris realybėje gali ir neapsaugoti.
Jis dalijasi pavyzdžiu iš savo asmeninės patirties, kad pinigus sukčiai gali paimti net iš nebegaliojančios kortelės:
„Kreditinė kortelė, kurios galiojimas jau pasibaigęs prieš metus laiko – iš tokios kortelės įmanoma nuimti pinigus. <…> Vienam iš lietuviškų bankų iš mano kortelės taip buvo nuimti pinigai. Bankas patvirtino: taip, tai įmanoma.“
Be to, jis sako, kad net jei turite kortelę, kurioje nėra pinigų, bet sukčiai turi jūsų prisijungimus prie bankininkystės, tai dar jokiu būdu nereiškia, kad esate saugūs.
M. Pareščius aiškina, kad jeigu sukčiai yra perėmę jūsų elektroninės bankininkystės autorizacijas, pavyzdžiui, „Smart-ID“ prisijungimus, sąskaita gali būti panaudota tam, kad gautų kreditus ir net ne vieną.
„Sąskaitoj nėra pinigėlių, bet norint iš jūsų sąskaitos išimti kelis tūkstančius, mes einam pas greitųjų kreditų bendrovę. Tam, kad pasiimt paskolą, mes turim patvirtint, kad čia jūsų sąskaita, tam jūs turit vieną eurą pervesti.
Esu matęs situaciją, kai penkios sąskaitos, iš skirtingų paskolų bendrovių buvo nurašyti pinigai“, – apie sukčių veikimo būdus pasakojo pašnekovas.
Kovoje su sukčiais apgaudinėja net savo darbuotojus
M. Pareščius prisipažino taip pavargęs nuo sukčių veiklos, kad pats pradėjo vesti mokymus ir kurti metodikas, kaip apgaudinėti darbuotojus, kad išmokintų nepasitikėti sukčiais.
Vienas iš tokių metodų – netikros žinutės apie gautą siuntą, tikrinant darbuotojų budrumą. Nors darbuotojas nieko nėra užsisakęs ir siuntos nelaukia, vis tiek gavęs tokią žinutę per pietų pertrauką nueina į paštą jos atsiimti, o grįžta tuščiomis. Po tokio eksperimento darbuotojų laukia pokalbis su IT specialistais.
„Jei ne vienais, tai kitais būdais sukčiai apgaus, atras būdą, kaip prie jūsų prisikasti ir iš jūsų išvilioti pinigus. Deja, bet taip yra. Dėl to tenka mokinti žmones“, – sako jis.
Daugelis žmonių sako, kad sukčiai jų niekada neapgaus, vis dėlto, eksperto teigimu, realybė gerokai sudėtingesnė.
Pats M. Pareščius sako turintis 200 skirtingų algoritmų ir tiek pat skirtingų žinučių pavyzdžių, kurias galima išsiųsti bet kokiam vartotojui SMS žinute, elektroniniu paštu, kitos išlenda kaip laukelis naršyklėje, kuriame reikia suvesti duomenis, arba kaip, pavyzdžiui, reklama apie neegzistuojantį banką ar paslaugą.Dėl to vykdomi įvairūs mokymai: kaip atpažinti sukčių skambučius, žinutes, neaiškias interneto svetaines, programėles telefone, kurios neegzistuoja ar yra tik panašios į programėles.
Sukčiai vis dažniau įdarbina ir dirbtinį intelektą – jo pagalba gali skambinti, siųsti balso žinutes, vaizdo įrašus, kuriuose matyti pažįstamas žmogus, girdimas jo balsas, o viskas iš tiesų suklastota.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
Tad kaip apsisaugoti, kai sukčių aferos tik tobulėja ir tampa vis įtikinamesnės? M. Pareščius sako, kad kiekvienas turėtų susigalvoti apsisaugoti padedantį slaptažodį.
„Jeigu jums kažkas iš savų – iš giminaičių, iš vaikų – skambina, žinokit, jau metai laiko, kai aš mokinu, kad šeimose jūs turit kalbėtis ir turit sugalvoti kažkokį slaptažodį, kuris yra unikalus, kurį jūs tiktai dviese žinot. Mano iš tokių dalykų vienas yra, kur mes paskutinįkart gėrėm kavos“, – patarė M. Pareiščius.
Tai gali būti prisiminimas apie konkrečią vietą, įvykį ar situaciją, kurios nežino pašaliniai žmonės – paprastas žmogiškumo faktorius gali padėti apsisaugoti nuo sukčių:
„Žmonės turi pradėti galvoti. Kai jie pradeda galvot, jie pradeda mažiau daryt tų klaidų. O sukčiai, jie visada bus gudresni, nes jie mokosi net ne Lietuvoje, jie žiūri kitom kalbom, kitose šalyse jau pasiteisinusias schemas ir iš ten mokinasi, tiktai adaptuoja Lietuvai.“
Dar viena „raudona vėliavėlė“ yra rusų kalba – jei jums paskambina „iš banko“ ir siūlo investuoti rusų kalba, kuria paskutinįkart kalbėjote turbūt mokyklos laikais, arba rusakalbiai prisistato policijos pareigūnais, tai jau yra aiškus ženklas padėti ragelį.
Gavę sukčių žinutes, visada tikrinkite gramatines klaidas, kaip sako pats M. Pareščius, kol jos dar yra – anot eksperto, tai yra laikina ir po pusmečio–metų sukčiai ištobulės taip, kad klaidų nebeliks.
„Toliau žiūrėkite, ar tikrai jūs kažkokių panašių paslaugų esat užsakinėję, tikrai jūs nieko neužsakėt, tikrai jums nieko neturi atsiųst“, – pridėjo jis.
Galiausiai kibernetinio saugumo ekspertas primena, kad sukčiai vis tiek ras būdą, kaip prieiti prie jūsų – jei ne per jus, tai per vaikus ar senelius, todėl būtina visiems susėsti ir pasikalbėti apie sukčiavimo atvejus, kaip apsisaugoti.
Lietuviškai kalbantys sukčiai jau dirba užsienio skambučių centruose
M. Pareščius atskleidžia ir dar vieną netikėtą tiesą – skambučių centruose, kuriuose darbuojasi sukčiai, yra ir lietuvių.
„Yra skambučių centrai <…> Ukrainoje, Moldovoje ir Bulgarijoje, kur lietuviškai kalbantys studentai darbuojasi sukčių skambučių centruose, tai yra tikri žmonės su lietuvišku pasu“, – teigė jis.
Todėl ateityje žmonės gali sulaukti vis daugiau profesionaliai lietuviškai kalbančių sukčių skambučių.
„Turit nusiteikt, kad rytoj gali paskambint iš lietuviško numerio, lietuviškai ir tikrai jus apgudrauti. Jūsų tikslas yra nepasiduoti“, – sakė ekspertas.
Vis dėlto, sulaukę sukčių skambučio ir juos atpažinę, žmonės turi įvairias taktikas, kaip elgtis, pavyzdžiui, dalis ilgai kalbasi su sukčiais ar „pasiunčia“ juos.
M. Pareščius sako, kuo daugiau jų laiko skambučio metu sunaudosime kalbindami, tuo mažiau jo liks apgauti kitus žmones, vis tik „ant trijų raidžių“ siųsti pataria neskubėti, nes iš pykčio jūsų telefonas gali būti atakuojamas be sustojimo:
„Jie jums gali paskambinti iš bet kokio telefono numerio ir tų telefono numerių yra dešimtys tūkstančių skirtingų. Jie gali paskambinti iš kokio nors numerio, kurį jie sugalvoja: iš banko, iš netgi prezidento numerio gali jums skambinti, jie turi tas technologijas. Taip pat jie gali siųsti jums žinutes.
Įsivaizduokit, kad sukčius, kuris žino apie jus daug – jūsų namų adresą, jūsų giminaičius ir visa kita – jis yra ant tiek užpiktintas, kad nori pakenkti jums maksimaliai; pinigų neuždirbo, bet „aš dabar jau pakenksiu“. Jis ir skambins, ir SMS žinutes siųs.“
Geriausia sulaukus sukčių skambučio jiems pasakyti: „nepyk, aš negaliu šnekėti“, „aš užsiėmęs“, „man neleido mama šnekėti“. Ekspertas sako leidžiantis sakyti net tai, kad „man neleido Marius Pareščius“, nes sukčiai apie jį gerai žino.
Per sukčių siūlomą „investavimą“ prarado net 2,3 mln. eurų
Kasdien girdime apie sukčių iš gyventojų ar įmonių išviliojamas dideles sumas – M. Pareščius papaskojo apie jam žinomą skaudžiausią atvejį.
„Pati didžiausia suma išviliota iš mano bičiulio tėvo – 2,3 milijono eurų užpernai“, – pasakojo jis.
Anot eksperto, žmogus buvo įtikintas investuoti ir per maždaug metus išviliota suma pasiekė septynženklę, žmogus daug ką paaukojo dėl tariamo investavimo.
„Jam reikėjo parduoti nekilnojamo turto, jis tikėjo tom „investicijom“, jį vedė beveik metus laiko, jis pardavė dalį savo sėkmingų įmonių akcijų ir panašiai.
Vaikai nežinojo, o kai sužinojo, tada įsijungė dar paranoja, kad mane seka, man čia skambinės ir visa kita“, – sakė pašnekovas.
Pasak M. Pareščiaus, su tokio masto sukčiavimu per metus jis susiduria bent kelis kartus, o su mažesnių sumų, siekiančių dešimtis ar šimtus tūkstančių, dėl sukčių netekusiais asmenimis susipažįsta bent su keliais per mėnesį:
„Ateina šeimos, kurios konsultuojasi, kurios prašo pagalbos. Valstybė negali padėti, bankai negali padėti, tie žmonės jaučiasi nubausti ir bijo, kad paskutinioji ateina ir reiks traukt tuos pagrabinius, kurių nebeliks.“
Jo teigimu, dauguma nukentėjusiųjų kreipiasi pagalbos jau tada, kai pinigai būna iškeliavę į užsienį, o galimybės juos susigrąžinti tampa labai ribotos.
„99 proc. atvejų, kad pinigų jie neatgaus. Per artimiausias bent jau kelias savaites jiems nesureagavus nuo pinigų dingimo, nėra jokių šansų“, – sakė M. Pareščius.
Jis aiškina, kad jei sukčiai bus iš Europos Sąjungos, kur galioja teisinės pagalbos sutartys, yra techninė galimybė atgauti pinigus, kai kuriais atvejais įvyksta kratos ir uždaromi skambučių centrai.
„Bet, mano žiniom, galutinis naudos gavėjas yra net ne Europos Sąjungoje, todėl juos pasiekti beveik neįmanoma“, – konstatuoja M. Pareščius.
Todėl svarbiausia priemonė išlieka prevencija, budrumas ir nuolatinis kalbėjimasis su artimaisiais apie naujausias sukčių schemas.
Pasak eksperto, sukčiai nesustos ir visada ieškos naujų būdų pasiekti žmones, todėl vienintelis kelias apsisaugoti yra mokytis atpažinti jų naudojamus triukus.
