Lukas Starkus
Atostogos egzotiškose šalyse dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, tačiau saugus kurortas akimirksniu gali virsti pavojinga krizės zona. Nuo netikėtai prasidėjusių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki siaubiančių miškų gaisrų ar žemės drebėjimų Europoje – pavojaus akivaizdoje atsidūrę keliautojai dažnai pasimeta ir nežino, kur ieškoti pagalbos.
Ką daryti, kai atostogų metu prasideda karas ar stichinė nelaimė? (tv3.lt koliažas)
Laidoje „Verta žinoti“ Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė paaiškino, kaip elgtis atsidūrus krizių židinyje, kokias klaidas dažniausiai daro panikos ištikti tautiečiai ir kada galima tikėtis nemokamos valstybės evakuacijos.
Pasak URM kanclerės, krizė gali užklupti net ir tose šalyse, kurios iš anksto atrodo visiškai saugios. Kaip pavyzdį ji pateikė Jungtinių Arabų Emyratų atvejį, kai po konflikto regione turistai tiesiog užstrigo Dubajuje.
„Tie žmonės, kurie išvyko tai dienai į Jungtinius Arabų Emyratus, tai ta šalis buvo mūsų geltonoje zonoje. Tikrai nebuvo nei oranžinėje, nei raudonojoje. Tiesiog per vieną dieną gali įvykti konfliktas ir gali atsidurti toje šalyje, kur jau reikia imtis specifinių saugumo priemonių“, – sakė A. Stakėnienė.
Patekus į neprognozuojamą situaciją užsienyje, svarbiausia taisyklė – nesivadovauti emocijomis ir klausyti vietos valdžios nurodymų. Pašnekovė pabrėžė, kad kai kurie įpročiai, pavyzdžiui, noras viską filmuoti, užsienyje gali užtraukti net teisinę atsakomybę.
Ar evakuacijos skrydžiai visada nemokami?
Užstrigę turistai dažnai tikisi, kad valstybė juos skubiai ir nemokamai parskraidins namo. Vis dėlto A. Stakėnienė pabrėžė, kad kiekviena krizė – nesvarbu, ar tai būtų pandemija, ar karinis konfliktas – vertinama individualiai.
„Kiekviena situacija labai skirtinga yra <…>. Jeigu kalbame apie Jungtinius Arabų Emyratus, apie būtent tą Artimųjų Rytų krizę, tai buvo tik vienas evakuacinis skrydis. Tie žmonės, kurie šiuo skrydžiu skrido, jiems buvo nemokama todėl, kad tą skrydį kompensuoja dalinai Europos Sąjunga“, – aiškino pašnekovė.
Stichinių nelaimių metu, pasak URM kanclerės, Lietuvos atstovybė daro viską, kad padėtų savo piliečiams, tačiau pirminis rūpestis gula ant paties keliautojo pečių.
„Pirmiausia pats žmogus turi savimi rūpintis ir tik tada jau blogiausiu atveju tikėtis pagalbos iš šalies <…>. Tiesiog kuo būsime labiau apsaugoti, tuo bus sklandesnė kelionė“, – apibendrino A. Stakėnienė.
Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
