Kamilė Lukauskytė
Kiekvienas iš mūsų bent kartą esame susidūrę su pasyvia agresija, šiurkčiu elgesiu ar bandymais mus nuvertinti. Darbe, tarp draugų ar net šeimos susibūrimuose visada gali atsirasti žmogus, kuris bando įsitvirtinti pažemindamas kitą.
Pirmoji natūrali reakcija į išpuolį – įsižeisti, pradėti teisintis arba atsakyti agresyviai. Tačiau būtent emocinės reakcijos dažnai ir tikisi žmogus, kuris bando kitą pažeminti. Kai įsitraukiame į tokį žaidimą, suteikiame jam galimybę kontroliuoti situaciją.
Stiprūs žmonės reaguoja kitaip. Jų tikslas – ne laimėti ginčą šaukiant, o išlaikyti savitvardą, aiškiai parodyti savo ribas ir neleisti agresoriui perimti situacijos kontrolės. Štai septyni būdai, padedantys išlaikyti orumą ir nuginkluoti žmogų, kuris bando jus įžeisti.
1. „Rentgeno spindulių“ efektas: pauzė ir įdėmus žvilgsnis
Kai žmogus tyčiojasi ar provokuoja, jis dažnai tikisi greitos reakcijos: pykčio, sumišimo, gėdos ar bandymo gintis. Ramus žmogus šį scenarijų nutraukia jau pirmąją sekundę.
Užuot iš karto atsakęs, jis kelioms sekundėms nutyla, išlaiko ramią veido išraišką ir pažvelgia pašnekovui į akis.
Kodėl tai veikia? Tyla sukuria pauzę, kurioje provokacija nesulaukia laukto atsako. Žmogus, kuris tikėjosi emocinės reakcijos, pats gali pasijusti nejaukiai. Dažnai tada jis pradeda aiškinti, kad „tik juokavo“, arba bando sušvelninti savo žodžius.
2. „Dovanos“ grąžinimas: paprašykite paaiškinti potekstę
Pasyviai agresyvūs žmonės mėgsta subtilius įžeidimus: „Oho, pagaliau atėjai laiku!“, „Tavo lygiui tai visai neblogai“ arba „Na, tavo amžiuje…“. Įžeidimas paslepiamas po šypsena, tariamu rūpesčiu ar humoru.
Stiprus žmogus neapsimeta, kad nieko nepastebėjo. Jis ramiai paprašo paaiškinti, ką pašnekovas iš tiesų turėjo omenyje. Jis paklausia:
„Ką tiksliai dabar turi galvoje?“
„Kodėl nusprendei tai pasakyti?“
„Ar gali paaiškinti, ką tuo norėjai pasakyti?“
Kodėl tai veikia? Pasyvi agresija veiksminga tol, kol įžeidimas lieka paslėptas. Paprašius žmogaus aiškiai paaiškinti savo žodžius, jam tenka prisiimti atsakomybę už tai, ką pasakė. Tuomet jis gali būti priverstas pripažinti savo šiurkštumą arba trauktis už frazės „aš tik juokavau“.
3. „Psichologinis aikido“: pripažinkite žmogaus teisę turėti savo nuomonę
Viena blogiausių reakcijų į nuvertinimą – iš karto pradėti teisintis. Tokios frazės kaip „Aš nesu lėtas!“, „Tai netiesa!“ ar „Aš juk stengiausi!“ gali įtraukti jus į situaciją, kurioje pradedate įrodinėti savo vertę žmogui, kuris jau užėmė teisėjo poziciją.
Stipri asmenybė gali pripažinti ne įžeidimo teisingumą, o žmogaus teisę turėti savo nuomonę.
Kodėl tai veikia? Jūs nesivelsite į ginčą ir nesuteikiate provokacijai papildomos energijos. Kai žmogus nesistengia desperatiškai įrodyti savo teisumo, agresoriui tampa daug sunkiau jį įtraukti į konfliktą.
4. Manipuliacijos atskleidimas: įvardykite tai, kas vyksta
Daugelis toksiškų išpuolių yra skirti tam, kad žmogus susigėstų, supyktų ir pradėtų abejoti savimi. Stiprus žmogus tokios taktikos nepriima – jis ramiai įvardysa tai, kas vyksta.
Pavyzdžiui:
„Matau, kad bandai nuvertinti mano darbą. Jei turi konkrečios konstruktyvios kritikos, mielai jos išklausysiu.“
Arba:
„Ar dabar bandote mane pažeminti, ar turite konkrečių pastabų dėl darbo?“
Kartais pakanka ir paprasto:
„Įdomus būdas pritraukti dėmesį.“
Kodėl tai veikia? Dėmesys perkeliamas nuo tariamo jūsų „trūkumo“ į patį bendravimo būdą. Kai manipuliacija tampa akivaizdi, ji pasidaro neveiksminga.
5. Ignoruokite emocinį „masalą“
Pasyviai agresyvūs žmonės neretai į kasdienę informaciją įmaišo įžeidimų. Pavyzdžiui:
„Jei jūsų smegenys dar pajėgia apdoroti skaičių, pažiūrėkite į šią ataskaitą.“
Silpnesnė reakcija būtų pradėti ginčytis dėl pirmosios sakinio dalies. Ramus atsakymas – visiškai ignoruoti provokaciją ir sureaguoti tik į esmę:
„Po pusvalandžio peržiūrėsiu ataskaitą ir atsiųsiu jums savo pastabas.“
Kodėl tai veikia? Jūs neleidžiate pašnekovui nukreipti pokalbio nuo esmės. Kartu parodote, kad provokuojantis komentaras jūsų nekontroliuoja ir nenulemia jūsų elgesio.
Kartais stipriausia reakcija į provokaciją yra būtent atsisakymas į ją reaguoti.
6. Ironija ir saviironija
Kai žmogaus savivertė yra tvirta, kitų žmonių žodžiai jo taip lengvai neišmuša iš pusiausvyros. Jis pažįsta savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl nebūtinai jaučia poreikį gintis ar teisintis dėl kiekvieno komentaro.
Pavyzdžiui:
Agresorius: „Šiandien atrodai siaubingai… Ar tu bent miegojai?“
Atsakymas: „Ačiū už rūpestį! Nusprendžiau išbandyti naują tendenciją – nedidelės katastrofos estetiką.“
Kodėl tai veikia? Humoras ir saviironija gali parodyti, kad nesijaučiate pažeidžiamas ir neprivalote į kiekvieną komentarą žiūrėti pernelyg rimtai. Kai žmogus geba iš savęs pasijuokti, agresoriui tampa sunkiau panaudoti jo žodžius prieš jį.
Vis dėlto ironiją verta naudoti saikingai. Kai kuriose situacijose ramus ir tiesus atsakymas yra kur kas veiksmingesnis.
7. Aiški riba ir pokalbio pabaiga
Stiprus žmogus nešvaisto savo laiko nesibaigiantiems ginčams ir bandymams įrodyti savo tiesą. Jei žmogus nuolat elgiasi įžeidžiai ar nepagarbiai, stipriausia reakcija gali būti aiškiai nubrėžta riba.
Pavyzdžiui:
„Šio pokalbio tokiu tonu netęsime.“
Arba:
„Šią temą noriu aptarti tik konstruktyviai. Kai būsite pasiruošę kalbėtis ramiai, galėsime grįžti prie pokalbio.“
Po to svarbu laikytis savo žodžių: pakeisti temą, nutraukti pokalbį, padėti ragelį ar, jei reikia, išeiti iš patalpos.
Kodėl tai veikia? Tikroji stiprybė nėra gebėjimas laimėti kiekvieną konfliktą. Tai gebėjimas nuspręsti, kuriuose konfliktuose apskritai verta dalyvauti. Jūs neprašote kito žmogaus gerbti jūsų – jūs aiškiai parodote, kokio bendravimo nepriimsite.
Pagrindinė stiprybės paslaptis
Žmogus, kuris nuolat bando pažeminti kitus, dažnai pats gali būti kupinas nesaugumo, pykčio ar poreikio kontroliuoti aplinkinius. Tačiau net supratę tokio elgesio priežastis, vis tiek neprivalome jo toleruoti
Stiprūs žmonės nebando nugalėti agresoriaus jo paties žaidime. Jie atsisako žaisti.
Jie išlaiko savitvardą, aiškiai nusako savo ribas ir neleidžia kitam žmogui spręsti, kaip jie turi jaustis ar elgtis.
Kartais stipriausias atsakymas nėra aštrus žodis ar gudri replika. Kartais tai tiesiog ramus žvilgsnis, kelių sekundžių tyla, aiškus ribos nurodymas ir gebėjimas apsisukus nueiti.
Nes tikroji stiprybė – ne gebėjimas pažeminti kitą žmogų, o gebėjimas neleisti kitam pažeminti jūsų.
