Kamilė Lukauskytė
Vokietijai paskelbus apie atsakomąsias priemones dėl Rusijos veiksmų, Europoje vėl garsiau prabilta apie hibridinių atakų keliamą pavojų. Berlynas nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą ir kultūros centrą bei siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų. Tuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad į tokias grėsmes Vakarai turi reaguoti kur kas ryžtingiau.
Šis klausimas ypač išryškėjo po incidento Leipcigo ir Halės oro uoste Vokietijoje. Lietuvos ministras mano, kad Rusijos veiksmai nėra atsitiktiniai ir gali būti susiję su bandymais įbauginti Ukrainą remiančias Europos valstybes.
Vokietija nusprendė nelikti tik su pareiškimais
Vokietijos vyriausybė paskelbė apie konkrečias priemones – planuojama uždaryti Rusijos konsulatą ir kultūros centrą. Taip pat Berlynas ketina per Europos Sąjungą inicijuoti naujas sankcijas Maskvai.
Tokį sprendimą Vokietija priėmė reaguodama į Rusijai priskiriamus veiksmus, kuriuos šalies pareigūnai vertina kaip hibridinės grėsmės dalį.
Hibridinės atakos gali būti labai skirtingos – nuo kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos iki bandymų sutrikdyti kritinės infrastruktūros darbą ar sukelti visuomenėje nerimą.
Būtent dėl to Europos valstybėms kyla sudėtingas klausimas: kaip efektyviai atsakyti į veiksmus, kurie ne visada atrodo kaip tradicinė karinė ataka?
Robertas Kaunas: Rusija nesikeis
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad Vakarams būtina pripažinti pasikeitusią saugumo aplinką. Jo vertinimu, Rusija neatsisakys savo veikimo metodų vien dėl to, kad Europos valstybės juos pasmerkia.
Ministras pabrėžia, kad NATO turi išmokti veikti vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ – erdvėje tarp taikos ir atviro karinio konflikto. Tai reikštų gebėjimą į hibridines atakas atsakyti ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir lygiavertėmis priemonėmis.
Pasak R. Kauno, Aljansas turi parodyti, kad tokie veiksmai neliks be atsako.
Incidentas Vokietijoje sukėlė daugiau klausimų
Leipcigo ir Halės oro uosto istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip šiuolaikinės grėsmės gali pasireikšti Europoje.
R. Kaunas incidentą įvertino kaip bandymą surengti teroristinį veiksmą ir teigė, kad Rusijos nereikėtų bijoti vadinti teroristine valstybe. Jo vertinimu, Rusijai nepasiekiant savo tikslų kare Ukrainoje, spaudimas Europos šalims gali tik stiprėti.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija Rusiją aiškiai įvardijo kaip agresorę. Todėl, jo nuomone, svarbu ne tik solidarizuotis su Vokietija, bet ir ieškoti bendro NATO atsako.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva jau ne vienerius metus susiduria su įvairiomis hibridinėmis grėsmėmis. Tarp jų – neteisėtos migracijos organizavimas, oro erdvės pažeidimai, dezinformacija ir bandymai daryti spaudimą strateginei infrastruktūrai.
Todėl tai, kas vyksta Vokietijoje, Lietuvai nėra tolima problema. Hibridinės atakos gali būti nukreiptos prieš bet kurią Europos valstybę, o jų tikslas nebūtinai yra padaryti didelę fizinę žalą. Kartais siekiama tiesiog sukelti chaosą, nepasitikėjimą institucijomis ar priversti visuomenę jaustis nesaugiai.
R. Kaunas anksčiau taip pat yra pabrėžęs, kad kiekviena hibridinė ataka reikalauja individualaus atsako, nes priešininkas stebi, kaip į jo veiksmus reaguoja valstybės.
Europa ieško atsakymo
Vokietijos sprendimas imtis diplomatinių ir sankcinių priemonių rodo, kad Berlynas nenori apsiriboti vien viešais pareiškimais. Tačiau kartu lieka klausimas, ar tokios priemonės bus pakankamos, kad atgrasytų Maskvą nuo naujų veiksmų.
R. Kauno pozicija šiuo klausimu gana aiški – NATO turi būti pasirengusi veikti ne tik tada, kai prasideda atviras karinis konfliktas. Aljanso atsakas turi apimti ir naujas grėsmių formas, kurios tampa vis dažnesnės.
Todėl šiandieninė situacija Vokietijoje gali būti vertinama kaip dar vienas signalas Europai: saugumo iššūkiai nebėra vien teorinė grėsmė. Jie jau pasiekia strateginius objektus ir verčia valstybes iš naujo vertinti, kaip jos turėtų gintis nuo priešiškų veiksmų.
Svarbiausias klausimas dabar – ar Europos šalims pavyks ne tik sutarti dėl solidarumo, bet ir sukurti tokį bendrą atsaką, kuris realiai atgrasytų nuo naujų hibridinių išpuolių.
