Kamilė Lukauskytė
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują būdą, kaip Lietuvos ekonomikoje panaudoti gyventojų sąskaitose laikomas lėšas. Jo siūlomas mechanizmas leistų žmonėms savo santaupas savanoriškai nukreipti per nacionalinį plėtros banką ILTE, o už tokias lėšas būtų mokamos palūkanos.
Pasak šalies vadovo, toks sprendimas galėtų iš dalies priartinti Lietuvą prie jau ne vienerius metus svarstomos valstybinio komercinio banko idėjos.
Prezidentas kalba apie naują santaupų panaudojimą
G. Nausėda po susitikimo su Seimo valdyba teigė, kad gyventojų indėlių įveiklinimas per ILTE galėtų tapti alternatyvia forma idėjai apie valstybinį banką.
Pasak prezidento, nebūtina kurti klasikinio komercinio banko. Vietoje to būtų galima panaudoti jau veikiančią nacionalinio plėtros banko infrastruktūrą.
„Artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“, – kalbėdamas apie valstybinio banko idėją sakė prezidentas.
Tai reikštų, kad gyventojų pinigai, šiuo metu laikomi einamosiose sąskaitose ir dažnai beveik neuždirbantys palūkanų, galėtų būti panaudojami produktyviau.
Svarbiausia – sprendimas būtų savanoriškas
Vienas svarbiausių prezidento siūlomo modelio aspektų – gyventojai nebūtų verčiami perduoti savo santaupų.
Žmogus pats galėtų nuspręsti, ar nori dalį savo sąskaitoje laikomų pinigų įveiklinti per ILTE. Kitaip tariant, tai nebūtų automatinis santaupų pervedimas ar privalomas indėlis.
G. Nausėda pabrėžia, kad žmogus pats pasirinktų, ar pasinaudoti tokia galimybe. Prireikus dalį ar visus pinigus būtų galima pasiimti.
Būtent šis aspektas gali tapti vienu svarbiausių bandant įtikinti gyventojus, kad siūlomas mechanizmas yra saugus ir patogus.
Už pinigus būtų mokamos palūkanos
Prezidento siūlymo esmė – ne tik panaudoti gyventojų santaupas, bet ir už jas atitinkamai atsilyginti.
Numatoma, kad žmonėms už sąskaitose laikomas ir per tokį mechanizmą įveiklintas lėšas būtų mokamos palūkanos.
Ankstesniame projekto pristatyme buvo numatyta, kad palūkanų dydis būtų siejamas su Europos Centrinio Banko nustatomomis palūkanų normomis. Kartu būtų nustatytos apatinė ir viršutinė ribos – nuo 0,1 iki 3 proc., o konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.
Taigi gyventojui siūloma alternatyva būtų paremta principu: santaupos išlieka prieinamos, tačiau kartu gali generuoti tam tikrą grąžą.
Kur būtų naudojami gyventojų pinigai?
Svarbus klausimas – ką valstybė ketina daryti su tokiu būdu įveiklintomis lėšomis.
G. Nausėdos teigimu, jos galėtų būti nukreiptos į valstybei svarbius projektus, kuriuos finansuoja ar padeda įgyvendinti ILTE.
Tai galėtų reikšti didesnį kapitalo prieinamumą Lietuvos ekonomikai, investicijas į įvairius projektus ir papildomą finansavimo šaltinį šalies viduje.
Prezidentas pabrėžė, kad ILTE jau dabar įgyvendina įvairius valstybės ekonomikai svarbius projektus ir, jo vertinimu, šioje srityje dirba pakankamai sėkmingai.
Kodėl apskritai kalbama apie gyventojų indėlius?
Prezidentūros argumentas grindžiamas paprasta problema: nemaža dalis žmonių savo santaupas laiko einamosiose sąskaitose, kur jos neuždirba arba uždirba labai mažai.
Tuo pat metu infliacija gali mažinti realią tokių santaupų vertę.
Anksčiau prezidento komanda yra aiškinusi, kad gyventojų lėšų nukreipimas į produktyvesnį panaudojimą galėtų padidinti Lietuvoje prieinamo kapitalo kiekį ir paskatinti ekonomikos augimą.
Šiuo požiūriu siekiama ne paimti žmonių pinigus, o sudaryti papildomą galimybę juos panaudoti taip, kad iš to būtų naudos ir pačiam žmogui, ir šalies ekonomikai.
Idėja dar nėra galutinis sprendimas
Nors prezidentas apie tokį modelį kalba vis aktyviau, tai nereiškia, kad kiekvieno Lietuvos gyventojo sąskaitoje esantys pinigai jau netrukus bus automatiškai nukreipiami per ILTE.
Seimas jau buvo pradėjęs svarstyti prezidento iniciatyvą, o dėl konkretaus mechanizmo dar reikėjo suderinti nemažai detalių.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau tokį pasiūlymą vertino kaip neblogą, tačiau pabrėžė, kad dėl kai kurių jo aspektų dar reikia susitarti. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus iniciatyvą taip pat vertino teigiamai, tačiau akcentavo būtinybę tinkamai sukonstruoti visą mechanizmą.
Gyventojams tai reikštų naują pasirinkimą
Jeigu prezidento siūlomas modelis būtų įgyvendintas, gyventojams atsirastų dar viena galimybė spręsti, kaip panaudoti savo santaupas.
Vieni žmonės galėtų ir toliau laikyti pinigus įprastoje sąskaitoje, kiti – rinktis siūlomą mechanizmą ir gauti palūkanas.
Tuo metu valstybė tikėtųsi, kad dalis šių lėšų būtų panaudota Lietuvos ekonomikos augimui ir svarbiems projektams finansuoti.
G. Nausėda šią idėją mato kaip kompromisą tarp dviejų tikslų – suteikti gyventojams galimybę uždirbti iš savo santaupų ir kartu padidinti Lietuvoje prieinamo kapitalo kiekį.
Jeigu Seimas galutinai pritartų tokiam modeliui, tai būtų gana reikšmingas pokytis finansų sistemoje. Gyventojų sąskaitose laikomi pinigai galėtų tapti ne tik asmeninėmis santaupomis, bet ir vienu iš papildomų šalies ekonomikos finansavimo šaltinių.
