Kamilė Lukauskytė
Rusija siunčia Baltijos šalims žinutę, kuri iš pirmo žvilgsnio skamba raminamai, tačiau kartu kelia ir nemažai klausimų. Maskva tikina nematanti jokios priežasties pulti Lietuvą, Latviją ar Estiją bei pradėti tiesioginį konfliktą su NATO. Tačiau tuo pat metu Rusijos pareigūnų retorikoje vis dar netrūksta perspėjimų apie galimą eskalaciją regione.
Tokie prieštaringi pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Baltijos šalyse daug dėmesio skiriama regiono saugumui ir NATO rytinio flango stiprinimui.
Maskva tvirtina neturinti tikslo pulti NATO
Rugsėjo 1-ąją vykusiame Rytų ekonomikos forume Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskvai nėra jokios prasmės pradėti karą su NATO.
Rusijos diplomatas viešai kėlė klausimą, kodėl Rusija apskritai turėtų pulti Aljansą. Jo teigimu, Maskva neturi nei tokio tikslo, nei būtinybės pradėti konfliktą su NATO valstybėmis.
A. Gruško taip pat priminė Sovietų Sąjungos sprendimą pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Jo žodžiais, dabartinė Rusija neva neturi planų pradėti karinį konfliktą su Lietuva, Latvija ar Estija.
Daugiausia dėmesio – 2030-iesiems
Rusijos pareigūnas taip pat atmetė Vakaruose nuolat pasigirstančius perspėjimus, kad per artimiausius kelerius metus Maskva gali bandyti išmėginti NATO ryžtą.
Viena iš dažniausiai minimų ribų šiuose scenarijuose – 2030 metai. Vakarų politikai ir saugumo ekspertai yra kalbėję apie laikotarpį, per kurį Rusija galėtų atkurti karinius pajėgumus ir tapti dar didesne grėsme Europos saugumui.
Tačiau A. Gruško tokius vertinimus vadina Vakarų prielaidomis. Jo teigimu, Rusijai priskiriami planai, kurių ji esą neturi.
Rusijos diplomatas taip pat pateikė savąjį paaiškinimą, kodėl Vakarų valstybės kalba apie galimą grėsmę iki 2030 metų. Pasak jo, jeigu iki to laiko Rusija nepuls NATO, Vakarų šalys galėtų tai pateikti kaip savo gynybos stiprinimo ir karinių išlaidų didinimo rezultatą.
Raminanti žinutė skamba ne viena
Vis dėlto Maskvos pareiškimai Baltijos regionui nėra vienareikšmiai.
Nors A. Gruško tvirtina, kad Rusija nemato prasmės pulti NATO, tuo pat metu iš Maskvos sklinda ir gerokai griežtesni pareiškimai apie Baltijos jūrą bei Kaliningrado sritį.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai yra kalbėję apie pasirengimą reaguoti į galimą padėties eskalaciją Baltijos jūros regione. A. Gruško taip pat pareiškė, kad Rusija turi priemonių Kaliningrado sričiai ginti.
Todėl vienas pareiškimas apie nenorą kariauti su NATO automatiškai nereiškia, kad Maskvos retorika regione tapo švelnesnė.
Baltijos šalims vien pareiškimų neužtenka
Lietuva, Latvija ir Estija pastaraisiais metais ypatingą dėmesį skiria gynybos stiprinimui. Tam įtakos turi ne tik Rusijos karas Ukrainoje, bet ir ankstesni Maskvos veiksmai regione bei dažnai agresyvi jos politinė ir karinė retorika.
Baltijos valstybės yra NATO narės, todėl bet kokia karinė ataka prieš vieną iš jų būtų vertinama kaip grėsmė visam Aljansui.
Būtent todėl regione daug dėmesio skiriama atgrasymui – siekiama, kad potencialus priešininkas neturėtų pagrindo manyti, jog puolimas galėtų būti sėkmingas.
Kodėl šis pareiškimas svarbus?
Maskvos žinutė gali būti vertinama dvejopai. Viena vertus, Rusijos aukšto rango diplomatas viešai sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra Rusijos puolimo taikinys ir kad konfliktas su NATO Maskvai neturėtų prasmės.
Kita vertus, tokie pareiškimai pasirodo tuo metu, kai Rusijos pareigūnai kartu kalba apie karinius pajėgumus, Kaliningrado gynybą ir galimus atsakus Baltijos regione.
Todėl Baltijos šalims svarbiausia ne vien tai, ką Maskva pareiškia viešai, bet ir tai, kokius veiksmus ji atlieka praktiškai.
Kol kas Rusijos pozicija išsakyta aiškiai: Maskva tvirtina neplanuojanti pulti NATO. Tačiau regione ir toliau stiprinama gynyba, nes saugumo politikos specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad patikimiausias būdas išvengti karo – pasirengimas jam ir stiprus atgrasymas.
