Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą bandė nuraminti dėl Rusijos keliamų grėsmių sunerimusią Europą. Jis pareiškė nemanantis, kad Vladimiras Putinas planuoja pulti NATO teritoriją, ir tikino gerai pažįstantis Rusijos prezidentą. Tuo metu Vakarų valstybės vis garsiau kalba apie Rusijos hibridines operacijas, o Vašingtonas kartu mėgina pajudinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje.
Trumpas: „Aš jį labai gerai pažįstu“
D. Trumpas šį pareiškimą išsakė Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais.
Paklaustas, ar Rusija galėtų imtis veiksmų prieš vieną iš NATO valstybių, JAV prezidentas atsakė neigiamai. Jis teigė, kad V. Putinas nėra nusiteikęs pulti Aljanso teritorijos.
Savo vertinimą D. Trumpas grindė asmeniniu bendravimu su Rusijos vadovu. Jis pabrėžė, kad su V. Putinu kalbasi ir esą gerai žino jo požiūrį bei ketinimus.
Tai nėra pirmas kartas, kai JAV prezidentas viešai atmeta scenarijų, kad Rusija artimiausiu metu galėtų pradėti tiesioginį karą su NATO.
Pareiškimas nuskambėjo jautriu metu
D. Trumpo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Europoje daugėja diskusijų apie galimas Rusijos hibridines atakas.
Pastarosiomis dienomis Vokietija apkaltino Rusiją dėl bandymo panaudoti sprogmenimis aprūpintus dronus prie Leipcigo oro uosto. Berlynas šį incidentą vertina kaip platesnių hibridinių veiksmų dalį. Maskva tokius kaltinimus atmeta.
Todėl D. Trumpo pareiškimas Europoje nuskambėjo ypač jautriai – viena vertus, kalbama apie galimą Rusijos veiklą prieš Vakarų šalis, kita vertus, JAV prezidentas ragina nepervertinti tiesioginio karinio puolimo rizikos.
NATO kol kas nemato neišvengiamos atakos
D. Trumpo poziciją iš dalies papildo ir dabartinis NATO vertinimas.
Aljanso atstovas praėjusią savaitę pareiškė, kad NATO šiuo metu nemato artėjančios tiesioginės Rusijos karinės atakos prieš kurią nors Aljanso valstybę.
Tačiau tai nereiškia, kad grėsmės išnyko. NATO daug dėmesio skiria Rusijos vykdomoms ar jai priskiriamoms hibridinėms operacijoms – kibernetinėms atakoms, sabotažui, informacinėms operacijoms ir kitoms veikloms, kurios nesiekia atviro karinio konflikto slenksčio.
Būtent toks spaudimas tampa vis svarbesne Europos saugumo darbotvarkės dalimi.
Tuo metu Ukraina tebėra karo centre
D. Trumpo pareiškimai pasirodė ir platesnio diplomatinio bandymo kontekste.
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris išvyko į misiją, kurios tikslas – iš naujo pajudinti derybas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Amerikiečių pasiuntiniai su savimi turi JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas užbaigti karą. Pirmiausia planuojamas vizitas į Maskvą, vėliau – į Kyjivą.
Taigi Vašingtonas vienu metu siunčia dvi žinutes: bando mažinti tiesioginio konflikto tarp Rusijos ir NATO baimę ir kartu siekia rasti kelią į karo Ukrainoje pabaigą.
Europoje nerimo vis tiek netrūksta
Nors D. Trumpas įsitikinęs, kad V. Putinas nenori pulti NATO, kai kurios Europos valstybės į Rusijos keliamą pavojų žvelgia gerokai atsargiau.
Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama ne tik galimam klasikiniam kariniam puolimui, bet ir veiksmams, kurie gali būti vykdomi žemiau karo slenksčio.
Tokie incidentai gali būti skirti infrastruktūrai trikdyti, visuomenėje kelti nesaugumo jausmą, daryti politinį spaudimą ar mažinti Vakarų paramą Ukrainai.
Būtent todėl NATO valstybės stiprina ne tik karinius pajėgumus, bet ir kritinės infrastruktūros, kibernetinę bei civilinės saugos apsaugą.
Kodėl Trumpas taip užtikrintai kalba apie Putiną?
D. Trumpo santykis su V. Putinu jau ilgą laiką išsiskiria iš daugelio Vakarų politikų pozicijų.
JAV prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmeniniai pokalbiai su Rusijos vadovu leidžia jam geriau suprasti jo poziciją.
Tačiau vien politiko įsitikinimas savaime neįrodo, kokie iš tikrųjų yra Kremliaus ilgalaikiai planai. Situacija gali keistis priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos, Rusijos karinių pajėgumų ir santykių su Vakarais.
Todėl Europos valstybės ir toliau investuoja į atgrasymą, net ir tuo metu, kai viešai nėra duomenų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš NATO.
Vienas dalykas išlieka nepakitęs
D. Trumpo pareiškimas gali šiek tiek sumažinti baimes dėl artimiausio laikotarpio, tačiau jis nekeičia pagrindinės Europos saugumo realybės.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Vakarų valstybės susiduria su vis daugiau pranešimų apie galimas hibridines operacijas. Tuo pat metu NATO stiprina savo rytinį flangą ir ruošiasi įvairiems scenarijams.
Todėl svarbiausia D. Trumpo žinutė – jis šiuo metu nemato pagrindo manyti, kad V. Putinas rengiasi tiesiogiai pulti NATO.
„Aš jį labai gerai pažįstu“, – sako JAV prezidentas. Tačiau Europa ir toliau renkasi kitą principą: net jei tiesioginio puolimo grėsmė šiandien nėra laikoma neišvengiama, būti pasiruošus būtina.
