Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politikoje ryškėja nauja diskusija apie tai, kaip turėtų elgtis pagrindinės centro dešinės politinės jėgos. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalai ir konservatoriai dėl rinkėjų balsų privalo konkuruoti, tačiau kai kalbama apie strateginę Lietuvos kryptį, šios partijos turėtų išlikti vieningos.
Politikės teigimu, tai ypač svarbu dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai Lietuvai tenka priimti sprendimus dėl saugumo, gynybos ir ilgalaikės valstybės raidos.
Rinkimuose – konkurentai, svarbiausiais klausimais – kartu
V. Čmilytė-Nielsen neslepia, kad Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nėra viena politinė jėga.
Abi partijos turi savo programas, skirtingus prioritetus ir siekia rinkėjų pasitikėjimo. Todėl konkurencija tarp jų, anot liberalų lyderės, yra visiškai natūrali.
Tačiau yra klausimų, kuriuose politinės ambicijos neturėtų užgožti valstybės interesų.
Būtent čia, jos manymu, liberalai ir konservatoriai turėtų rasti bendrą poziciją.
„Dėl Lietuvos strateginės krypties privalome laikytis kartu“, – tokią pagrindinę žinutę išsakė politikė.
Politinė konkurencija neturi tapti susiskaldymu
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, skirtingos nuomonės demokratinėje valstybėje yra neišvengiamos. Liberalai gali kitaip vertinti mokesčių politiką, valstybės išlaidas, socialinius klausimus ar kitus sprendimus.
Tačiau egzistuoja ir platesni klausimai, kuriems reikia gerokai didesnio politinio sutarimo.
Tarp jų – Lietuvos saugumas, narystė NATO ir Europos Sąjungoje, valstybės atsparumas išorinėms grėsmėms bei ilgalaikė vakarietiška šalies kryptis.
Šioje vietoje, politikės vertinimu, neturėtų būti vietos politiniam blaškymuisi.
Lietuvai svarbu ne tik tai, kas vyksta Seime
Diskusija apie liberalų ir konservatorių bendradarbiavimą vyksta tuo metu, kai saugumo situacija regione išlieka sudėtinga.
Lietuva susiduria ne tik su karine grėsme, bet ir su įvairiomis hibridinėmis atakomis, dezinformacija bei bandymais daryti įtaką visuomenės nuomonei.
Todėl politinių partijų susitarimas dėl pagrindinių valstybės interesų tampa dar svarbesnis.
Centro dešinės politinės jėgos jau ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politika neturėtų būti priklausoma nuo kasdienių politinių konfliktų.
Konservatoriai taip pat kalba apie bendrus interesus
Tai nėra pirmas kartas, kai liberalai ir konservatoriai viešai kalba apie bendrą atsakomybę dėl valstybės saugumo.
Anksčiau TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas taip pat yra pabrėžęs, kad nors tarp partijų egzistuoja skirtumų, jas sieja bendras tikslas – stipri ir saugi Lietuva.
Tuo pačiu konservatoriai kritikuoja dabartinę valdančiąją daugumą dėl kai kurių politinių sprendimų ir jos pasirinktų partnerių.
Todėl V. Čmilytės-Nielsen žodžiai gali būti vertinami ir kaip signalas apie galimą glaudesnį centro dešinės bendradarbiavimą ateityje.
Ar tai reiškia naują politinį susitarimą?
Kol kas kalbėti apie konkrečią koaliciją ar naują politinį bloką būtų per anksti.
Liberalų lyderės pasisakymas labiau susijęs su strateginiu požiūriu – net ir konkuruojančios politinės jėgos gali susitarti dėl klausimų, kuriuose svarbiausia ne partijos reitingai, o valstybės interesas.
Toks modelis politikoje nėra naujas. Skirtingos partijos gali nesutarti dėl mokesčių, socialinės politikos ar ekonominių sprendimų, tačiau kartu palaikyti vienodą poziciją dėl gynybos ar užsienio politikos.
Liberalai nenori būti tik dar viena valdžios dalimi
V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra pabrėžusi, kad Liberalų sąjūdžiui pats buvimas valdžioje nėra tikslas. Partija siekia įgyvendinti savo programines nuostatas ir prioritetus.
Tarp jų – švietimas, aplinkos apsauga, sveikatos apsauga ir žmogaus teisės.
Tai reiškia, kad net ir galimo bendradarbiavimo su konservatoriais atveju liberalai išlaikytų savo politinį identitetą ir atskiras pozicijas.
Svarbiausia – kokią Lietuvą norima matyti ateityje
V. Čmilytės-Nielsen žinutė konservatoriams iš esmės susiveda į vieną principą: politinė konkurencija yra būtina, tačiau ji neturėtų suskaldyti partijų tada, kai sprendžiami strateginiai Lietuvos ateities klausimai.
Liberalai ir konservatoriai gali varžytis dėl rinkėjų, ginčytis dėl ekonomikos ar socialinės politikos, tačiau dėl esminių valstybės interesų, anot liberalų lyderės, reikėtų išlaikyti bendrą kryptį.
Ar toks požiūris ateityje virs konkrečiu politiniu bendradarbiavimu, dar neaišku. Tačiau dabartiniame politiniame kontekste V. Čmilytės-Nielsen pareiškimas siunčia gana aiškų signalą: centro dešinės partijoms gali tekti ieškoti daugiau sąlyčio taškų, nei jų buvo iki šiol.
