Aidas Apalianskas
Iš pirmo žvilgsnio vaizdas atrodo beveik absurdiškas.
Šalis, kuri yra viena didžiausių naftos išgavėjų pasaulyje.
Milžiniškos naftos perdirbimo gamyklos.
Dešimtmečius iš energetikos uždirbti šimtai milijardų.
Tačiau tada socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuos dar visai neseniai Rusijoje būtų buvę sunku įsivaizduoti.
Žmonės laukia prie degalinių.
Kai kur vairuotojai automobilius eilėje stumia, kad laukdami neeikvotų likusių degalų.
Tačiau blogiausia paaiškėja tik pasiekus kolonėlę.
Degalų gali tiesiog nebebūti.
Ir tai vyksta metu, kai Kremliui ekonominių problemų reikėjo mažiausiai.
Viena detalė parodo, kiek situacija pasikeitė
Rusijos transporto institucijos patvirtino sprendimus, leidžiančius rinkoje naudoti senesnius ekologinius standartus atitinkančius degalus.
Kalbama apie „Euro-2“, „Euro-3“ ir „Euro-4“ standartus.
Dar prieš kurį laiką tai būtų atrodę kaip žingsnis atgal.
Dabar situacija kitokia.
Svarbiausias klausimas tampa nebe vien degalų kokybė.
Svarbiausia – ar jų apskritai pakaks.
Ir būtent čia prasideda gerokai didesnė istorija.
Problema atsirado ne per vieną dieną
Rusija naftos turi daug.
Tačiau žalia nafta ir benzinas automobilio bake nėra tas pats.
Naftą pirmiausia reikia perdirbti.
Būtent ši grandinės dalis pastaruoju metu patiria didelį spaudimą.
Dalis Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros susidūrė su veiklos sutrikimais, o valdžia buvo priversta imtis priemonių vidaus rinkai apsaugoti.
Rezultatas pradeda jaustis ten, kur jį pastebi kiekvienas vairuotojas.
Degalinėje.
Tačiau tada pasirodė dar vienas skaičius
Problemos neapsiriboja vien benzinu.
Naujausios Rusijos ekonomikos prognozės rodo, kad šalis sumažino ir 2026 metų naftos gavybos lūkesčius.
Pagal „Reuters“ matytus Rusijos valdžios prognozių projektus, šiemet gali būti išgauta apie 494 mln. tonų naftos.
Jeigu prognozė pasitvirtintų, tai būtų žemiausias rezultatas nuo 2009 metų.
Tačiau ir tai dar ne viskas.
Prognozės buvo sumažintos ne vien šiems metams.
Mažesni skaičiai numatyti ir vėlesniam laikotarpiui.
Kitaip tariant, Maskva jau pati savo dokumentuose pripažįsta, kad energetikos sektoriaus perspektyvos tapo sudėtingesnės.
Ir tada problema persikėlė į valstybės biudžetą
Nafta ir dujos Rusijai svarbios ne vien todėl, kad jų reikia degalinėms.
Tai vienas svarbiausių valstybės pajamų šaltinių.
O karo išlaidos niekur nedingo.
Todėl Maskva vienu metu susiduria su labai nepatogia kombinacija:
valstybės išlaidos išlieka didelės, ekonomikos augimas lėtėja, energetikos sektorius patiria spaudimą, o biudžeto skylė didėja.
Per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Rusijos federalinio biudžeto deficitas pasiekė maždaug 2,8 proc. BVP.
Oficialus visų metų tikslas buvo gerokai mažesnis.
Ir net Vladimiras Putinas jau buvo priverstas viešai apie tai kalbėti.
Putinas ramina: situacija valdoma
Rusijos prezidentas tvirtina, kad augantis deficitas nėra kritinė problema.
Vienas pagrindinių jo argumentų – palyginti nedidelė Rusijos valstybės skola.
Ir tai svarbi detalė.
Rusija iš tiesų nėra valstybė, kuri rytoj dėl vieno blogo ekonominio rodiklio tiesiog bankrutuos.
Todėl kalbėti apie neišvengiamą visos ekonomikos „griūtį“ būtų per anksti.
Tačiau problema yra kitokia.
Atskirų blogų signalų pradeda daugėti vienu metu.
Net didžiausias Rusijos bankas pastebi pokytį
„Sberbank“ tebėra labai pelningas ir 2026 metais net tikisi rekordinio rezultato.
Atrodytų – štai įrodymas, kad Rusijos ekonomikoje viskas gerai.
Tačiau banko vadovas Germanas Grefas atkreipė dėmesį į kitą reiškinį.
Nuo vasaros pradžios pradėjo silpnėti vartotojų išlaidos.
Tai svarbus signalas.
Nes ekonomikos būklę parodo ne vien tankai, gamyklos ar valstybės užsakymai.
Ją parodo ir tai, kiek pinigų kasdien išleidžia paprasti gyventojai.
Jeigu žmonės pradeda taupyti, verslai tai pajunta labai greitai.
Įspėjimai pasigirdo net iš sistemos vidaus
Dar įdomiau tai, kad apie karo ekonomikos pavojus pradėjo kalbėti žmonės, kurių sunku būtų pavadinti Kremliaus kritikais.
Vladimiro Putino pasiuntinys Borisas Titovas perspėjo, kad pernelyg didelis ekonomikos sutelkimas į karinius poreikius ilgainiui gali tapti pavojingas pačiai valstybei.
Problema paprasta.
Valstybė gali milžiniškus pinigus nukreipti į karo pramonę.
Tai sukuria darbo vietas ir trumpuoju laikotarpiu palaiko dalį ekonomikos.
Tačiau tie pinigai tuo pačiu metu nenukeliauja į civilinę ekonomiką.
O tokia sistema negali be pasekmių veikti amžinai.
Todėl eilė prie degalinės reiškia daugiau nei vien benzino trūkumą
Vienas tuščias degalų bakas Rusijos ekonomikos nesugriaus.
Net keli regionai, kuriuose laikinai trūksta benzino, savaime nereiškia ekonominės katastrofos.
Tačiau dabartinė situacija įdomi todėl, kad degalų problema atsirado kartu su kitais signalais.
Mažinama naftos gavybos prognozė.
Auga biudžeto deficitas.
Lėtėja ekonomikos augimas.
Silpnėja vartojimas.
O valstybė tuo pat metu turi finansuoti jau daugiau nei ketverius metus trunkantį karą.
Ir būtent todėl automobilius prie degalinių stumiančių rusų vaizdai Kremliui yra tokie nepatogūs.
Jie labai paprastai parodo problemą, kurios nepaslėpsi ekonominėmis lentelėmis.
Šalis gali skelbti išgaunanti šimtus milijonų tonų naftos.
Tačiau paprastam žmogui svarbus visai kitas klausimas.
Ar rytoj jo degalinėje dar bus benzino?
