Kamilė Lukauskytė
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius netikėtai pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutinka. Tačiau šis pareiškimas – ne palaikymo Kremliui ženklas. Politikas ironizavo dėl V. Putino nuolat kartojamos frazės apie būtinybę pašalinti vadinamąsias „pagrindines karo priežastis“.
A. Kubilius pabrėžė, kad viena svarbiausių priežasčių yra pats Rusijos vadovo sprendimas pradėti karą prieš Ukrainą.
Putinas vėl prabilo apie „pagrindines karo priežastis“
Pastarosiomis dienomis karo Ukrainoje tema vėl atsidūrė tarptautinių derybų centre. Rugsėjo 5-ąją Maskvoje lankėsi JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie susitiko su V. Putinu.
Susitikimas truko daugiau nei tris valandas. Po jo vėl imta kalbėti apie galimybę ieškoti kelio į karo pabaigą, tačiau Maskva ir toliau akcentuoja savo reikalavimus.
V. Putinas savo ruožtu kartojo, kad norint pasiekti taiką būtina pašalinti tai, ką Kremlius vadina „pagrindinėmis konflikto priežastimis“.
Būtent ši formuluotė ir tapo A. Kubiliaus komentaro taikiniu.
Kubilius atsakė sarkastiškai
A. Kubilius savo įrašą paskelbė platformoje „X“. Jis priminė, kad kalbėdamas apie karo priežastis V. Putinas dažnai pateikia savąją įvykių versiją.
Tačiau Lietuvos politikas į situaciją pažvelgė visiškai kitaip.
Jo teigimu, tikroji pagrindinė karo priežastis yra pats V. Putinas ir jo priimti sprendimai – nuo Krymo okupacijos 2014 metais iki plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Todėl A. Kubilius ir parašė, kad tai esąs pirmas kartas, kai jis sutinka su Rusijos prezidentu: pagrindines karo priežastis iš tiesų reikia pašalinti.
Tačiau politiko žinutė buvo akivaizdžiai ironiška.
„Karo priežastis“ jis mato visai kitur
A. Kubiliaus pozicija remiasi paprasta logika: jeigu kalbama apie karo priežasčių pašalinimą, pirmiausia reikėtų kalbėti apie sprendimą panaudoti karinę jėgą prieš kitą valstybę.
2014 metais Rusija okupavo Krymą ir pradėjo remti separatistines pajėgas Donbase. 2022 metais Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Būtent šiuos sprendimus A. Kubilius ir įvardijo kaip esminį karo pradžios tašką.
Tai kardinaliai skiriasi nuo Kremliaus naratyvo, kuriame atsakomybė už karą dažnai perkeliama Ukrainai ir Vakarams.
Po Maskvos – susitikimai Kyjive
JAV pasiuntinių kelionė nesibaigė Maskvoje.
Rugsėjo 6-ąją S. Witkoffas ir J. Kushneris atvyko į Kyjivą. Ten jie susitiko su Ukrainos ir Europos partneriais. Tokie kontaktai rodo, kad Vašingtonas toliau bando ieškoti galimybių priartinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų proceso.
Vis dėlto esminiai nesutarimai niekur nedingo.
Maskva ir toliau kelia teritorinius bei kitus politinius reikalavimus, o Ukraina siekia, kad bet koks galimas susitarimas neužtikrintų Rusijai galimybės ateityje atnaujinti agresiją.
Taika dar nereiškia, kad susitarimas jau pasiektas
Pastarųjų dienų diplomatiniai kontaktai sukėlė vilčių, kad gali būti ieškoma naujo kelio karo užbaigimui.
Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad susitarimas jau pasiektas.
Derybose išlieka daug sudėtingų klausimų – nuo okupuotų teritorijų iki Ukrainos saugumo garantijų ir būsimo Europos saugumo modelio.
Todėl vien tai, kad JAV pasiuntiniai susitiko su V. Putinu ir vėliau atvyko į Kyjivą, savaime nereiškia, kad karas artėja prie pabaigos.
Kubiliaus žinutė – ne apie Putiną, o apie atsakomybę
A. Kubiliaus komentaras svarbus ne tiek dėl pačios ironijos, kiek dėl platesnės diskusijos apie tai, kas atsakingas už karą.
Jo pozicija aiški: kalbant apie konflikto priežastis negalima ignoruoti fakto, kad būtent Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą.
Todėl politiko „sutikimas“ su V. Putinu iš tiesų buvo retorinis smūgis Kremliaus argumentacijai.
A. Kubilius sutinka tik su viena minties dalimi – karo priežastis reikia pašalinti. Tačiau, jo vertinimu, pirmiausia reikia įvardyti, kas tas priežastis sukūrė.
Ši žinutė nuskambėjo tuo metu, kai JAV pasiuntiniai bando ieškoti kelio į taiką, o Maskva ir Kyjivas vis dar laikosi iš esmės skirtingų pozicijų.
Todėl artimiausios savaitės parodys, ar dabartinė diplomatinė veikla taps realaus proveržio pradžia, ar dar vienu nesėkmingu bandymu priartinti šalis prie susitarimo.
