Kamilė Lukauskytė
41 metų kauniečio Nerijaus gyvenimo istoriją sunku pavadinti įprasta. Vyras jau kelis kartus buvo atsidūręs ant ribos, kai atrodė, kad medikams belieka tik laukti blogiausio. Tačiau šiandien jis gyvena visavertį gyvenimą – jo krūtinėje plaka jau ketvirta širdis.
Nerijaus išgyvenimas prasidėjo nuo, atrodytų, visai įprastos ligos. Jaunystėje vyras persirgo gripu, tačiau netrukus paaiškėjo, kad infekcijos komplikacijos smarkiai paveikė jo širdį. Tuomet jis nė negalėjo įsivaizduoti, kad liga pakeis visą jo gyvenimą.
Viskas prasidėjo nuo gripo
Nerijui buvo vos 21-eri, kai jis susirgo gripu. Temperatūrai nukritus vyras nusprendė grįžti į darbą, tačiau po kelių savaičių sveikata netikėtai suprastėjo.
Vienas ryškiausių simptomų buvo dusulys. Dieną jis dar galėdavo jaustis gana neblogai, tačiau naktimis pasidarė sunku net atsigulti ir užmigti.
Galiausiai tyrimai parodė, kad širdis stipriai nusilpusi. Gydytojų išvada buvo negailestinga – reikėjo ruoštis transplantacijai.
Jaunam vyrui teko priprasti prie visiškai kitokio gyvenimo. Vieną dieną jis būdavo kardiologijos skyriuje, kitą – reanimacijoje. Situacija sparčiai komplikavosi, todėl medikai nusprendė naudoti dirbtinę širdį.
Dešimt mėnesių laukė donoro
Dirbtinė širdis Nerijui tapo galimybe išgyventi ir sulaukti transplantacijos.
Laukimas truko beveik dešimt mėnesių. Galiausiai atsirado donoras ir vyrui buvo persodinta širdis. Atrodė, kad sunkiausia gyvenimo dalis liko praeityje.
Tačiau naujoji širdis Nerijaus organizme veikė tik apie trejus metus.
Vėl prasidėjo tyrimai, konsultacijos ir laukimas. Medikai informavo, kad reikės dar vienos transplantacijos.
Tokiose situacijose žmogui lieka nedaug pasirinkimų – arba laukti naujos galimybės, arba susitaikyti su mirtina ligos baigtimi.
„Arba mirtis, arba bandymas toliau kabintis“, – apie tą laiką pasakojo Nerijus.
Jo krūtinėje plaka jau 15 metų
Antroji donoro širdis Nerijaus gyvenime jau yra neatsiejama jo paties istorijos dalis. Su ja vyras gyvena maždaug 15 metų.
Šiandien jis gali kalbėti apie savo patirtį kaip apie neįtikėtiną gyvenimo kelionę. Per ją jo kūne buvo ne viena, ne dvi, o keturios skirtingos širdys.
Pirmoji buvo jo paties. Antroji – dirbtinė, padėjusi išgyventi laukimo laikotarpį. Trečioji – pirmoji persodinta donoro širdis. Ketvirtoji – dabartinė, jau daugybę metų leidžianti Nerijui gyventi.
Vyras net turi savotišką tradiciją – kasmet švęsti keturis gimtadienius. Kiekvienas jų simbolizuoja skirtingą jo gyvenimo etapą.
Donorystė kitam žmogui gali tapti antru gyvenimu
Nerijaus istorija TV3 pasakojime pateikiama kartu su kitų transplantacijų laukusių žmonių istorijomis. Viena jų – vilnietės Ugnės, kuriai dėl gripo komplikacijų dar vaikystėje buvo pažeisti inkstai.
Būdama vos dvylikos metų mergina susidūrė su sunkia liga, o vėliau jai prireikė dializės. Gyvybę pirmiausia padėjo išsaugoti mamos paaukotas inkstas, o vėliau – tėčio.
Tokios istorijos primena, kad transplantacija nėra vien sudėtinga medicininė operacija. Už kiekvieno persodinto organo slypi donoro ir jo artimųjų sprendimas, suteikiantis kitam žmogui galimybę tęsti gyvenimą.
„Labai seniai manęs ant šios žemės nebūtų“
Nerijaus gyvenimo istorija šiandien skamba beveik neįtikėtinai. Vyras pripažįsta, kad be medicinos pažangos, transplantacijų ir donorų sprendimų jo gyvenimas būtų pasibaigęs dar jaunystėje.
Širdies transplantacija jam nebuvo vienkartinis stebuklas. Tai buvo kelias, kuriame ne kartą teko iš naujo kabintis į gyvenimą.
Dabar Nerijus gali žvelgti į praeitį iš kitos perspektyvos. Tai, kas kažkada atrodė kaip nuolatinė kova dėl kiekvienos dienos, tapo jo gyvenimo istorija.
„Labai seniai manęs ant šios žemės nebūtų“, – savo patirtį apibendrino kaunietis.
Jo istorija kartu primena ir kitą svarbų dalyką: organų donorystė gali suteikti žmogui ne kelias papildomas dienas ar mėnesius, o ištisus dešimtmečius gyvenimo. Nerijaus atveju donoro širdis plaka jau 15 metų.
