Kamilė Lukauskytė
Ukrainos gynybos žvalgyba siunčia naują perspėjimą Europai – Rusija ateityje gali dar labiau didinti spaudimą NATO rytinio flango valstybėms. Pasak Ukrainos žvalgybos vadovo Oleho Ivaščenkos, Maskva gali siekti išbandyti, kaip į galimas provokacijas reaguotų Aljansas.
Tai nebūtinai reiškia plataus masto karinį puolimą. Kalbama apie kitokio pobūdžio veiksmus – provokacijas, hibridinį spaudimą ir bandymus sukelti neapibrėžtumą Vakarų visuomenėse.
Įspėjimas – ir Baltijos valstybėms
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė, kad Kremlius gali toliau ieškoti būdų išbandyti NATO rytinio flango šalių reakciją.
Jo vertinimu, Maskvai svarbu suprasti, kaip greitai ir ryžtingai Aljansas reaguotų į įvairaus pobūdžio incidentus.
Ukrainos žvalgyba prognozuoja, kad Rusija gali didinti spaudimą rytinio flango valstybėms, kartu mėgindama parodyti, jog NATO esą nėra pasirengusi tiesioginei konfrontacijai su Maskva.
Baltijos šalys šiame scenarijuje atsiduria tarp valstybių, kurioms toks perspėjimas yra ypač aktualus.
Kremliui svarbu ne tik karinė jėga
O. Ivaščenka atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Rusijos tikslas gali būti ne vien sukelti karinį incidentą.
Maskva gali bandyti naudoti spaudimą tam, kad darytų įtaką Europos visuomenėms ir mažintų Vakarų paramą Ukrainai.
Kitaip tariant, galimas spaudimas NATO rytiniame flange būtų naudojamas ir kaip psichologinio bei informacinio karo priemonė.
Jeigu Europoje imtų daugėti incidentų, provokacijų ar grasinimų, Rusija galėtų tikėtis, kad dalis visuomenės ir politikų pradės kelti klausimą, ar parama Ukrainai nekelia pernelyg didelės rizikos pačioms NATO valstybėms.
Lietuva apie Rusijos planus jau buvo įspėta
Šis Ukrainos žvalgybos perspėjimas pasirodo tuo metu, kai ir Lietuvos institucijos yra skelbusios apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione.
Lietuvos žvalgyba rugpjūtį informavo turinti duomenų, kad Rusija svarsto galimus veiksmus Baltijos regione. Tarp galimų scenarijų buvo minima ir vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija.
Buvo vertinama, kad Rusija teoriškai galėtų panaudoti Ukrainoje pagamintus arba Ukrainos teritorijoje naudotus dronus ir taip bandyti nuslėpti tikrąją galimo išpuolio kilmę.
Tačiau Lietuvos pareigūnai pabrėžė svarbią detalę – tuo metu nebuvo duomenų apie priimtą konkretų sprendimą vykdyti tokią operaciją, konkrečius taikinius ar nustatytą datą.
Koks galėtų būti Kremliaus tikslas?
Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijai svarbu išbandyti Vakarų reakcijos ribas.
Tai gali būti daroma ne tik karinėmis priemonėmis. Galimi įvairūs spaudimo būdai – nuo informacinių operacijų iki kibernetinių atakų, sabotažo ar kitų veiksmų, kuriuos būtų galima interpretuoti nevienareikšmiškai.
Tokiu atveju pagrindiniu taikiniu taptų ne vien konkretus infrastruktūros objektas.
Svarbi būtų ir politinė reakcija.
Kremlius galėtų stebėti, ar po incidento NATO šalys demonstruoja vienybę, ar prasideda tarpusavio diskusijos, abejonės ir kaltinimai.
Baltijos šalys išlieka jautriausioje zonoje
Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės, todėl bet kokia rimtesnė ataka prieš vieną iš jų turėtų daug platesnių pasekmių.
Būtent todėl Rusijos galimų provokacijų scenarijai Baltijos regione vertinami itin rimtai.
Pastaruoju metu Lietuvos institucijos taip pat stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą. Pareigūnai pabrėžia, kad potencialios grėsmės nebūtinai turėtų atrodyti kaip tradicinis karinis puolimas.
Tai gali būti bandymai sutrikdyti infrastruktūros veiklą, sukelti chaosą ar išprovokuoti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
Įspėjimas nereiškia, kad puolimas jau prasidėjo
Nepaisant grėsmingo Ukrainos žvalgybos vertinimo, svarbu atskirti galimą scenarijų nuo konkretaus Rusijos sprendimo.
Šiuo metu nėra teigiama, kad Maskva priėmė sprendimą pradėti karinę operaciją prieš Baltijos valstybes.
Lietuvos pareigūnai taip pat yra pabrėžę, kad žvalgybos informacija apie svarstomas provokacijas nėra tas pats, kas žinia apie artėjantį išpuolį.
Tačiau pats faktas, kad apie galimus Rusijos veiksmus vienu metu kalba Ukrainos ir Baltijos regiono žvalgybos, rodo, jog Maskvos galimos provokacijos vertinamos kaip reali saugumo rizika.
Todėl pagrindinis klausimas dabar – ne tik tai, ką gali planuoti Vladimiras Putinas, bet ir kaip į tokį spaudimą sugebėtų atsakyti NATO.
