Kamilė Lukauskytė
Vengrijos ir Rusijos santykiuose – naujas įtampos židinys. Budapeštas paskelbė iš šalies išsiunčiantis dešimt Rusijos diplomatų, o Maskva į tokį sprendimą sureagavo itin griežtai. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad atsakas bus „griežtas ir skausmingas“.
Šis konfliktas išsiskiria ir dėl platesnio konteksto – Vengrijoje pasikeitus valdžiai, Budapeštas pradėjo ryškiau tolti nuo ankstesnės, gerokai palankesnės Maskvai politikos.
Iš šalies išsiunčia dešimt Rusijos diplomatų
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orbán antradienį paskelbė, kad dešimt Rusijos ambasados diplomatų turi palikti šalį.
Budapeštas teigia, kad išsiųsti asmenys vykdė veiklą, kuri yra nesuderinama su diplomatine veikla pagal Vienos konvenciją. Konkrečių kaltinimų ministrė viešai neatskleidė.
Vengrijos valdžia pabrėžia, kad toks sprendimas nėra diplomatinių santykių su Rusija nutraukimas. Budapeštas esą ketina išlaikyti dialogo kanalus ir toliau palaikyti būtinus kontaktus su Maskva.
Tačiau pats sprendimas yra reikšmingas, ypač įvertinus tai, kad ankstesnė Vengrijos valdžia ilgą laiką buvo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, palaikiusių gana glaudžius ryšius su Kremliumi.
Maskva neslėpė įniršio
Rusijos reakcija į Budapešto sprendimą buvo gerokai griežtesnė.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad atsakas į Vengrijos veiksmus bus „griežtas ir skausmingas“.
Maskva Vengrijos sprendimą pavadino itin nedraugišku žingsniu ir perspėjo, kad diplomatinis konfliktas turės pasekmių.
Kol kas Rusija nėra viešai paskelbusi, kokių konkrečių atsakomųjų priemonių imsis. Vis dėlto tokiose situacijose viena dažniausių priemonių būna principo „akis už akį“ taikymas – iš šalies išsiunčiamas panašus skaičius kitos valstybės diplomatų.
Tačiau neatmetama, kad Maskva gali pasirinkti ir kitokį atsaką.
Vengrijoje – ryškus užsienio politikos posūkis
Šis konfliktas neatsiejamas nuo politinių pokyčių pačioje Vengrijoje.
Buvusio premjero Viktoro Orbáno valdymo laikotarpiu Budapeštas palaikė itin pragmatiškus santykius su Maskva. Vengrija ir toliau pirko rusišką energiją, o pats V. Orbánas ne kartą kritikavo Europos Sąjungos sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.
Tačiau šių metų politiniai pokyčiai pakeitė situaciją.
Naujasis premjeras Péteris Magyaras siekia atkurti pasitikėjimą tarp Vengrijos ir Europos Sąjungos bei NATO. Jo vyriausybė deklaruoja, kad Vengrija nori išlaikyti pragmatiškus santykius su Rusija, tačiau neketina būti nuo Maskvos priklausoma.
Budapeštas kalba apie savo suverenitetą
P. Magyaras po sprendimo pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė gina šalies suverenitetą.
Tai svarbus signalas, nes Budapeštas šįkart savo veiksmus pateikia ne kaip platesnės konfrontacijos su Rusija dalį, o kaip nacionalinio saugumo klausimą.
Vengrijos užsienio reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad diplomatiniai kanalai su Maskva išliks atviri.
Taigi kol kas nėra kalbama apie visišką santykių nutraukimą. Tačiau dešimties Rusijos diplomatų išsiuntimas rodo, kad Vengrija tampa gerokai mažiau linkusi toleruoti veiklą, kurią jos institucijos vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.
Briuselis stojo Budapešto pusėn
Vengrijos sprendimą palaikė ir Europos Komisija.
Briuselis nurodė, kad Budapešto žingsnis yra teisėta reakcija į tai, ką ES vadina nuolatine Rusijos hibridinių atakų kampanija prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares.
Tai reiškia, kad Vengrija šiuo klausimu nesusiduria su įprasta Briuselio kritika – priešingai, Europos Komisija išreiškė solidarumą su Budapeštu.
Kuo baigsis naujas konfliktas?
Kol kas svarbiausias klausimas – ką konkrečiai pasirinks Maskva.
Rusijos pažadas atsakyti „griežtai ir skausmingai“ rodo, kad Kremlius nenori palikti Vengrijos sprendimo be atsako. Vis dėlto diplomatinė krizė dar nereiškia visiško abiejų šalių santykių nutrūkimo.
Vengrija pati pabrėžia, kad dialogas su Rusija bus tęsiamas.
Tačiau politinis signalas jau aiškus: po valdžios pasikeitimo Budapeštas keičia santykių su Maskva toną. Dešimties diplomatų išsiuntimas gali tapti vienu ryškiausių ženklų, kad Vengrija siekia naujos vietos Europos saugumo ir užsienio politikos žemėlapyje.
O dabar visų akys krypsta į Maskvą – būtent jos pasirinktas atsakas parodys, kiek toli ši nauja diplomatinė krizė gali nueiti.
