Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje siūloma keisti tautinių mažumų ir užsieniečių vaikų ugdymo tvarką. Seime pristatytos Švietimo įstatymo pataisos numatytų, kad darželiuose ir mokyklose būtų gerokai daugiau ugdymo lietuvių kalba, o kai kuriems vaikams mokymasis rusų kalba apskritai nebebūtų galimas.
Pataisas pristatė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, pagrindinis tikslas – stiprinti vaikų lietuvių kalbos žinias, jų integraciją ir kartu mažinti riziką, kad dalis mokinių liks uždaroje kalbinėje bei kultūrinėje aplinkoje.
Darželiuose siūloma pereiti prie ugdymo lietuvių kalba
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų paliestų tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.
Pagal projektą jų programos būtų vykdomos valstybine, tai yra lietuvių, kalba. Praktikoje tai reikštų, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose vaikai būtų ugdomi lietuviškai.
L. Kasčiūno teigimu, ankstesnis lietuvių kalbos naudojimas kasdienėje vaikų aplinkoje suteiktų jiems daugiau galimybių ją praktikuoti ir greičiau suformuoti reikalingus kalbinius įgūdžius.
Mokyklose pokyčiai būtų įvedami palaipsniui
Siūlomas modelis numato ne staigų, o etapais vykdomą perėjimą.
Jeigu pataisos būtų priimtos, nuo 2028 metų rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose visuomeninio ugdymo dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba.
Dar po dvejų metų – nuo 2030 metų rugsėjo 1 dienos – visi dalykai, išskyrus gimtosios kalbos mokymąsi, būtų dėstomi lietuviškai.
Tai reikštų, kad rusų kalba veikiančiose mokyklose palaipsniui būtų didinamas dalykų, dėstomų valstybine kalba, skaičius.
Svarbu tai, kad siūlomos pataisos nepakeistų ugdymo lenkų kalba tvarkos, nes projekte numatyta išimtis tautinėms mažumoms, kurių rėmimas įtvirtintas Lietuvos tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis.
Tėvams ir vaikams galėtų atsirasti daugiau galimybių rinktis lietuviškas klases
Pataisose numatyta ir dar viena naujovė – tautinių mažumų mokyklose bei darželiuose steigėjo sprendimu galėtų būti kuriamos lietuvių kalba ugdomos klasės ar grupės, jeigu to pageidautų mokiniai ir jų tėvai.
Tokį sprendimą projekto autoriai sieja ir su mokyklų perpildymo problema.
Ypač tai aktualu Vilniui, kur kai kuriose mokyklose lietuvių kalba besimokančių vaikų poreikis yra didelis. Pasak L. Kasčiūno, tokia tvarka galėtų leisti greičiau steigti papildomas lietuviškas klases, kai jų pageidauja šeimos.
Didžiausias pokytis būtų susijęs su užsieniečių vaikais
Tačiau daugiausia diskusijų gali sukelti kita siūloma pataisa.
L. Kasčiūnas siūlo įtvirtinti, kad užsieniečių, arba imigrantų, vaikai valstybės mokyklose būtų ugdomi lietuvių kalba. Kitaip tariant, trečiųjų šalių piliečių vaikams nebūtų sudaroma galimybė rinktis ugdymo rusų kalba vien todėl, kad ši kalba jiems yra suprantama.
Politikas argumentuoja, kad tautinėms mažumoms priklausantys Lietuvos piliečiai ir į Lietuvą neseniai atvykę užsienio valstybių piliečiai nėra ta pati kategorija.
Jo teigimu, būtent dėl šios priežasties jiems turėtų būti taikomos skirtingos ugdymo taisyklės.
Daugiausia dėmesio – rusų kalba besimokantiems atvykėlių vaikams
L. Kasčiūnas ypač akcentuoja po Rusijos pradėto karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusius žmones.
Jo pateikiamais duomenimis, į Lietuvos mokyklas pateko daug vaikų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, taip pat vaikų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos regionų. Dalis jų mokslus tęsia ugdymo įstaigose, kuriose mokoma rusų kalba.
Vien Vilniaus miesto valstybinėse mokyklose, pasak parlamentaro, yra apie 2 tūkst. mokinių iš trečiųjų šalių, kurie ugdymą tęsia rusų kalba.
Pataisų autorius kalba ir apie integraciją bei saugumą
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad geras lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus ne tik mokymosi rezultatams, bet ir sėkmingai vaikų integracijai į Lietuvos visuomenę.
L. Kasčiūno vertinimu, jeigu vaikai ilgą laiką mokosi ir bendrauja tik viena – ne valstybine – kalba, gali susiformuoti atskira kalbinė ir kultūrinė aplinka. Anot jo, tai gali apsunkinti integraciją ir ilgainiui turėti platesnių pasekmių.
Todėl siūlomomis pataisomis siekiama, kad lietuvių kalba vaikams būtų ne tik vienas iš mokomųjų dalykų, bet ir pagrindinė jų ugdymo bei kasdienio bendravimo mokykloje kalba.
Kas galioja dabar?
Šiuo metu Švietimo įstatymas leidžia tautinių mažumų kalba veikiančiose ugdymo įstaigose mokytis tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečių vaikams.
Įstatymas numato, kad Lietuvoje gyvenančių asmenų vaikams turi būti sudarytos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, mokytis valstybine kalba ir, esant galimybei, mokytis gimtosios kalbos.
Tačiau, L. Kasčiūno vertinimu, tai nereiškia, kad užsienio valstybių piliečių vaikams šiuo metu privalomas ugdymas lietuvių kalba. Būtent šią situaciją siūloma keisti.
Jei pataisos būtų priimtos, pokyčiai būtų jaučiami ne vienoje šeimoje
Siūlomos pataisos paliestų skirtingas mokinių grupes – nuo darželinukų iki mokyklinio amžiaus vaikų, besimokančių tautinių mažumų mokyklose.
Vienas pagrindinių pokyčių būtų didesnis lietuvių kalbos vaidmuo ugdymo procese. Darželiuose būtų siekiama kuo anksčiau sukurti lietuvišką kalbinę aplinką, mokyklose lietuvių kalba palaipsniui būtų dėstoma vis daugiau dalykų, o užsieniečių vaikams būtų numatytas ugdymas valstybine kalba.
Kol kas tai yra siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, todėl galutinė tvarka dar gali keistis svarstant projektą Seime.
