Kamilė Lukauskytė
Byla, kuri jau kurį laiką kelia aštrias diskusijas Lietuvoje, pasiekė vieną svarbiausių etapų. Prokuroras Redas Savickas teismo paprašė Eriką Švenčionienę pripažinti kalta ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad šį kartą kalbama ne apie baudą ar laisvės apribojimą – valstybės kaltintojas siekia realaus kalėjimo.
Prokuroras prašo realaus kalėjimo
Vilniaus apygardos teisme penktadienį vykusioje baigiamojoje kalboje prokuroras pareiškė, kad byloje surinktų duomenų pakanka įrodyti kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus.
Švenčionienei siūloma skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kitam kaltinamajam Kazimierui Juraičiui prokuroras prašo skirti pusantrų metų kalėjimo, o Valerijui Ivanovui – 15 tūkst. eurų baudą.
Svarbu pabrėžti: tai yra prokuroro prašymas, o ne galutinis teismo nuosprendis. Teismas dar turės įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti savo sprendimą.
Kuo kaltinama Švenčionienė?
Šioje byloje Švenčionienė ir Juraitis kaltinami tuo, kad esą padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Prokuroro teigimu, 2022 metais jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai reiškė palaikymą šių autoritarinių valstybių politikai ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Tyrimo duomenimis, Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, kartu su Juraičiu dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotuose forumuose.
Byloje taip pat minima jų išreikšta parama 2022 metais Baltarusijoje vykusiam referendumui.
Byloje – ir Sausio 13-osios tema
Švenčionienei pareikšti kaltinimai neapsiriboja vien tariamu veikimu kitos valstybės naudai.
Ji taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu arba šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, 2023 metų pradžioje ji kartu su Valerijumi Ivanovu dalyvavo laidoje, kurioje buvo kalbama apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius.
Anot prokuroro, Ivanovas tuomet teigė, kad į Lietuvos piliečius Sausio 13-ąją galėjo šaudyti nebūtinai SSRS kariškiai. Šis epizodas tapo viena iš bylos dalių.
Tai – ne vienintelė Švenčionienės byla
Švenčionienės situaciją papildomai komplikuoja ir ankstesnis teismo procesas dėl jos viešų pasisakymų apie Medininkų tragediją.
2026 metų birželį Vilniaus apygardos teismas jai skyrė 1,5 metų laisvės apribojimą, įpareigojo tuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir pašalinti iš „Facebook“ įrašą, kuriame, teismo vertinimu, buvo šiurkščiai menkinamos Medininkų žudynės.
Anksčiau pirmosios instancijos teismas buvo skyręs 3750 eurų baudą, tačiau prokuratūra ją apskundė ir siekė griežtesnės sankcijos.
Taigi dabartinė byla nėra susijusi vien su tuo ankstesniu „Facebook“ įrašu – dabar teisme nagrinėjami gerokai platesni kaltinimai dėl galimo veikimo prieš Lietuvą.
Asociacija buvo likviduota
Šioje istorijoje svarbus vaidmuo tenka ir asociacijai „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“.
2023 metais Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė asociaciją likviduoti. Teismo vertinimu, jos veikla buvo nukreipta prieš Lietuvos interesus, o organizacija skelbė informaciją apie tariamai neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje bei neigė šalies europinę ir transatlantinę integraciją.
Vienu iš asociacijos steigėjų laikomas Algirdas Paleckis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę dėl rengimosi šnipinėti Rusijos naudai.
Kada paaiškės teismo verdiktas?
Švenčionienės byloje dar nepadėtas galutinis taškas. Kitas teismo posėdis numatytas spalio 12 dieną – jame planuojama išklausyti kaltinamųjų gynėjų baigiamąsias kalbas.
Tik po to teismas galės priimti sprendimą.
Todėl kol kas neaišku, ar Švenčionienė iš tiesų atsidurs kalėjime. Tačiau prokuroro pozicija šįkart išskirtinai griežta: prašoma ne simbolinės bausmės, o realaus dvejų metų laisvės atėmimo.
Jeigu teismas tokį prašymą patenkintų, tai būtų vienas rimčiausių šios bylos epizodų ir iš esmės pakeistų iki šiol Švenčionienei skirtų sankcijų pobūdį.
