Daugelis žmonių mano, kad jų pensijos dydį jau seniai nulėmė tai, kas įrašyta „Sodros“ sistemoje. Tačiau specialistai primena: ypač vyresniems žmonėms svarbūs gali būti dar sovietmečiu ar pirmaisiais nepriklausomybės metais sukaupti darbo laikotarpiai. Jei dalis tokio stažo sistemoje neatsispindi, žmogus gali net neįtarti, kad jo pensijos apskaičiavime trūksta svarbios informacijos.
Vienas senas laikotarpis gali būti labai svarbus
Pensijos dydis nėra nustatomas vien pagal tai, kiek žmogus gauna šiandien. „Sodra“ vertina sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Kuo daugiau stažo ir apskaitos vienetų žmogus turi, tuo didesnė gali būti jo pensija.
Būtent todėl vyresniems žmonėms verta atidžiai patikrinti savo darbo istoriją.
Ypač svarbus laikotarpis – darbas iki 1994 metų. „Sodra“ nurodo, kad už iki 1994-ųjų įgytą stažą žmonėms kai kuriais atvejais reikia patiems pateikti dokumentus, kurie įrodytų darbo laikotarpius. Šie duomenys automatiškai nėra sukaupti taip, kaip vėlesnio laikotarpio informacija.
Tai reiškia, kad senas darbo knygelėje, archyve ar kituose dokumentuose esantis įrašas gali būti ne šiaip formalumas.
Kodėl žmonės apie tai sužino tik išėję į pensiją?
Dalis gyventojų daugelį metų nė nepagalvoja, kad jų darbo stažo duomenyse gali būti spragų.
Žmogus gali būti dirbęs vienoje įmonėje dešimtmečius, įmonė vėliau reorganizuota, privatizuota ar apskritai išnykusi. Keičiantis institucijoms ir apskaitos sistemoms, seni dokumentai ne visuomet automatiškai persikelia į šiuolaikines duomenų bazes.
Todėl atsivertus asmeninę „Sodros“ paskyrą kartais galima pastebėti, kad tam tikro laikotarpio nėra arba jis nurodytas ne taip, kaip žmogus prisimena.
Tokiu atveju verta ne numoti ranka, o išsiaiškinti, ar trūkstamą laikotarpį galima pagrįsti dokumentais.
2026 metais svarbus ir būtinasis stažas
Šiemet Lietuvoje būtinasis stažas senatvės pensijai siekia 34 metus ir 6 mėnesius. Jis kasmet didinamas po šešis mėnesius, kol 2027 metais pasieks 35 metus.
Tačiau svarbu suprasti, kad būtinasis stažas nėra vienintelė pensijos dydį lemianti aplinkybė.
„Sodra“ pensiją skaičiuoja pagal dvi pagrindines dalis: bendrąją, kuri priklauso nuo stažo, ir individualiąją, kuri priklauso nuo sukauptų pensijų apskaitos vienetų.
Todėl papildomai įrodytas darbo laikotarpis gali būti reikšmingas ne tik siekiant atitikti būtinąjį stažą.
Ką daryti, jei trūksta senų darbo metų?
Pirmas žingsnis – prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros ir patikrinti, kokie darbo bei socialinio draudimo duomenys joje matomi.
Jeigu žmogus dirbo iki 1994 metų, o tam tikro laikotarpio sistemoje nėra, „Sodra“ rekomenduoja pateikti dokumentus, patvirtinančius stažą. Tai galima padaryti nelaukiant pensinio amžiaus.
Įrodymams gali būti naudojami seni dokumentai, patvirtinantys darbo laikotarpį. Jei žmogus jų neturi, taip pat verta kreiptis į „Sodrą“ ir pasidomėti, kokių alternatyvų yra.
Svarbiausia – negalvoti, kad jei darbo metų nėra elektroninėje sistemoje, vadinasi, jų niekada nebuvo.
2026-aisiais pensinis amžius – 65 metai
Šiemet tiek vyrai, tiek moterys senatvės pensijos amžių pasiekia sulaukę 65 metų.
Tačiau dokumentų apie seną darbo stažą nebūtina pradėti ieškoti tik tada, kai iki pensijos lieka keli mėnesiai.
Priešingai – kuo anksčiau žmogus pasitikrina savo duomenis, tuo daugiau laiko lieka išsiaiškinti, kur atsirado neatitikimas ir kokiais dokumentais jį galima pagrįsti.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie per gyvenimą keitė daug darboviečių arba dirbo įmonėse, kurių šiandien jau nebėra.
Kiek gali pasikeisti pensija?
Vieno universalaus skaičiaus nėra.
Pensijos dydis kiekvienam žmogui apskaičiuojamas individualiai, todėl negalima teigti, kad už vienerius papildomai rastus darbo metus visiems pensija padidės konkrečia suma.
Galutinį rezultatą lemia visas sukauptas stažas, apskaitos vienetai, jų vertė ir kitos aplinkybės.
Vis dėlto pati taisyklė paprasta: jeigu žmogaus istorijoje yra laikotarpių, kurie turėtų būti įskaičiuoti, tačiau nėra užfiksuoti, verta juos išsiaiškinti.
„Sodra“ taip pat primena, kad žmogui, kuris jau gauna senatvės pensiją ir toliau dirba, kasmet didėja jo stažas bei apskaitos vienetų skaičius, todėl pensija gali būti papildomai perskaičiuojama.
Patikrinti gali būti verta net ir tada, kai atrodo, kad viskas aišku
Ši istorija svarbi ne tik vienai pensininkei. Ji primena apie problemą, su kuria gali susidurti daugybė žmonių – senų darbo metų apskaitą.
Jeigu žmogus turi seną darbo knygelę, archyvinius dokumentus ar kitus įrodymus apie darbą iki 1994 metų, jų nereikėtų laikyti nereikalingais popieriais.
Kartais būtent toks senas dokumentas gali padėti atkurti darbo laikotarpį, kurio šiandien elektroninėje sistemoje nematyti.
Todėl prieš susitaikant su esamu pensijos dydžiu verta atlikti vieną paprastą dalyką – pasitikrinti, ar „Sodros“ sistemoje tikrai užfiksuoti visi jūsų darbo metai. Ypač tie, kurie buvo sukaupti dar iki 1994-ųjų.





