Kamilė Lukauskytė
ESO krizė įgauna naują pagreitį. Po to, kai iš pareigų pasitraukti nusprendė bendrovės vadovas Renaldas Radvila, paaiškėjo, kad rugsėjo pabaigoje savo pareigas paliks ir visa ESO valdyba. Taigi energetikos bendrovėje laukia ne vien vadovo pasikeitimas – iš esmės keisis visas aukščiausias bendrovės valdymo sluoksnis.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai ESO dar tebesprendžia didžiulės audros padarinius, o dėl elektros tiekimo atkūrimo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms bendrovė sulaukė daug kritikos.
Radvila išeina rugsėjo pabaigoje
R. Radvila apie atsistatydinimą pranešė rugsėjo 10 dieną. ESO valdyba jo prašymą priėmė, o paskutine vadovo darbo diena nustatyta rugsėjo 30-oji. Pats Radvila teigė prisiimantis atsakomybę ir pripažino, kad po ankstesnės 2024 metų audros bendrovė inicijavo pokyčių, tačiau nepadarė visko, ką galėjo.
Nuo spalio 1 dienos laikinai ESO vadovaus bendrovės finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. Tuo pat metu jau pradėta naujo nuolatinio vadovo paieška.
Tačiau dabar paaiškėjo, kad vadovo kėdės pasikeitimu viskas nesibaigs.
Valdyba taip pat nusprendė trauktis
Penktadienį paskelbta, kad visa ESO valdyba atsistatydins nuo rugsėjo 30 dienos. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu, kai bendrovė neteks dabartinio vadovo, pasikeis ir visas jos kolegialus valdymo organas.
Svarbu tai, kad dabartinės valdybos kadencija turėjo tęstis iki 2027 metų vasario 13 dienos. Vadinasi, jos nariai pasitraukia anksčiau nei buvo numatyta.
Tai jau leidžia kalbėti apie gerokai platesnę ESO vadovybės pertvarką, o ne vien atskiro vadovo atsistatydinimą.
Visa tai vyksta po rekordinės audros
ESO vadovybės pasikeitimai vyksta trečią savaitę tęsiantis didžiulės audros padarinių šalinimui. Būtent šios krizės kontekste Radvila nusprendė prisiimti atsakomybę.
ESO oficialiai pripažino, kad audros nebuvo įmanoma kontroliuoti, tačiau pasirengimas jos padariniams galėjo būti geresnis. Bendrovė taip pat skelbė, kad audros metu buvo smarkiai pažeistas elektros skirstymo tinklas, todėl teko atlikti didžiulį kiekį remonto darbų.
Ši situacija tapo rimtu išbandymu bendrovei, nuo kurios priklauso elektros tiekimas milijonams Lietuvos gyventojų ir įmonių.
ESO pabrėžia: tinklas prieš krizę buvo stiprinamas
Paradoksalu, tačiau iki dabartinės krizės ESO skelbė apie reikšmingą elektros tinklo patikimumo pagerėjimą.
Bendrovės duomenimis, 2025 metais į tinklo modernizavimą ir plėtrą investuota beveik 380 mln. eurų. Vidutinė neplaninių elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 minučių 2024-aisiais iki maždaug 75 minučių 2025 metais.
Tačiau ekstremali situacija parodė kitą problemos pusę – net ir investuojant dideles sumas, tinklo atsparumas ekstremalioms oro sąlygoms išlieka vienu svarbiausių klausimų.
Kas laukia po rugsėjo 30-osios?
Dabar ESO laukia sudėtingas pereinamasis laikotarpis. Vienu metu reikės užtikrinti kasdienę bendrovės veiklą, užbaigti audros padarinių šalinimą, ieškoti naujo vadovo ir suformuoti naują valdybą.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas po Radvilos sprendimo pabrėžė, kad dabar būtina atnaujinti tinklo atsparumo didinimo planą ir bendrovėje užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą bei veiksmų įgyvendinimą.
Tai reiškia, kad naujos ESO vadovybės laukia ne tik administracinis darbas.
Ji turės įrodyti, kad po šios krizės bendrovė iš tikrųjų tapo pasiruošusi kitai didelei audrai.
O tai, kad iš karto pasitraukia ne tik Radvila, bet ir visa ESO valdyba, rodo, jog rugsėjo pabaiga energetikos bendrovei taps tikra permainų riba.
