Kamilė Lukauskytė
Ruduo dar tik įsibėgėja, tačiau kalbos apie pirmąjį sniegą Baltijos šalyse jau tampa vis garsesnės. Latvių gamtos stebėtojas Vilis Bukšas pateikė savo įžvalgas apie artėjančius mėnesius ir atkreipė dėmesį į laikotarpį, kai mūsų regione gali pasirodyti pirmasis šlapias sniegas. Jei jo stebimi gamtos ženklai šiemet neapgaus, žiemiškas siurprizas gali pasirodyti dar spalį.
Rugsėjis dar leis pasidžiaugti rudeniu
Pasak Bukšo, artimiausios savaitės dar neturėtų priminti tikros žiemos. Rugsėjo antroji pusė gali būti gana sausa, rami ir maloni, o dienomis temperatūra kai kur dar gali pakilti iki maždaug 15–20 laipsnių šilumos.
Tai reiškia, kad lengvų striukių ir rudeniškų pasivaikščiojimų kol kas atsisakyti tikrai nereikės. Rytais oras jau gali būti gerokai vėsesnis, tačiau dienomis ruduo dar gali parodyti savo gražiąją pusę.
Panašūs orai, gamtininko vertinimu, gali išsilaikyti ir spalio pradžioje.
Tačiau būtent spalio antroje pusėje prognozė tampa gerokai įdomesnė.
Apie spalio 20-ąją gali prasidėti lūžis
Bukšas išskiria laikotarpį apie spalio 20-ąją. Tuo metu, jo vertinimu, į Baltijos regioną gali plūstelėti gerokai šaltesnis oras.
Naktimis vis dažniau pasirodytų šalnos, padaugėtų lietaus, sustiprėtų šiaurės vakarų vėjai. O kartu su krituliais jau gali pasirodyti ir pirmosios šlapio sniego porcijos.
Svarbu pabrėžti – tai dar nebūtų tikros žiemos pradžia. Spalį iškritęs sniegas greičiausiai ilgai neišsilaikytų, nes žemė dar būtų gana šilta. Tačiau pirmasis šlapias sniegas daugeliui taptų aiškiu ženklu, kad šiltojo sezono pabaiga jau visai čia pat.
Ir būtent toks staigus kontrastas dažniausiai labiausiai nustebina žmones: vieną savaitę dar galima mėgautis maloniu rudeniu, o kitą rytą automobilio stiklus jau tenka gramdyti nuo šalčio.
Gamtininką nustebino šių metų derlius
Bukšas savo sezonines įžvalgas grindžia ne vien termometro rodmenimis. Jis daugelį metų stebi augalus, medžius, paukščius ir kitus gamtos pokyčius, taip pat remiasi senaisiais liaudies pastebėjimais.
Šiemet jo dėmesį patraukė keli požymiai.
Ąžuolai gausiai subrandino giles, lazdynai – riešutus, o apynių derlius taip pat buvo geras. Šermukšnių uogų, priešingai, nėra itin daug.
Pagal senus gamtos stebėjimus toks derinys gali būti siejamas su gana sausu rudeniu, tačiau sniegingesne žiemos pradžia.
Ypatingai įdomus ir beržų elgesys. Kai kurių pelkinių beržų lapai pradėjo gelsti nuo apatinių šakų. Senieji pastebėjimai tokį reiškinį siejo su ilgesniu rudeniu ir lėčiau ateinančia žiema.
Tačiau tai nėra meteorologinis metodas, galintis patikimai numatyti orus.
Didžiausia staigmena gali laukti per Kalėdas
Jeigu pirmasis sniegas gali pasirodyti jau spalį, dar labiau intriguoja tai, ką gamtos ženklai esą sufleruoja apie žiemos pradžią.
Bukšas neatmeta, kad artėjant Kalėdoms sniego gali būti gerokai daugiau. Būtent gausus gilių ir lazdynų riešutų derlius pagal senąsias tradicijas buvo laikomas galimos sniegingesnės žiemos ženklu.
Tačiau čia reikėtų išlikti atsargiems. Tokie gamtos ženklai nėra oficiali meteorologinė prognozė ir negali garantuoti, kad konkrečią Kalėdų dieną Lietuvoje ar Latvijoje tikrai bus sniego.
Vis dėlto prognozė skamba intriguojančiai: rugsėjis dar gali būti malonus, spalio pradžia – gana švelni, tačiau maždaug po spalio vidurio orai gali pradėti sparčiai keistis.
Kada jau verta tikėtis tikros žiemos?
Vien šlapio sniego pasirodymas spalį dar nereiškia, kad prasidės ilgalaikė žiema. Baltijos šalyse tai gali būti tik trumpas šalto oro pliūpsnis.
Tikroji žiema paprastai ateina vėliau, o iki gruodžio orų scenarijus dar gali pasikeisti daugybę kartų.
Todėl šiuo metu patikimiausia žinią vertinti kaip įdomią ilgalaikę gamtos stebėtojo prognozę, o ne garantuotą orų pažadą.
Tačiau vienas dalykas aiškus: jei Bukšo pastebėjimai pasitvirtins, šiemet pirmojo sniego laukti iki pat gruodžio gali ir netekti. O dar įdomiau tai, kad tikroji sniego gausa, jo manymu, gali pasirodyti būtent artėjant Kalėdoms.
