Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojams gali tekti ruoštis dar vienam nemaloniam smūgiui piniginėms. Ūkininkai perspėja, kad rudenį maisto produktų kainos gali vėl pradėti sparčiau kilti, o didėjančios sąnaudos jau verčia žemdirbius kalbėti ne tik apie brangesnę produkciją, bet ir apie galimus protestus. Situacija, anot jų, gali tapti tokia įtempta, kad į gatves vėl gali išriedėti traktoriai. TV3 praneša apie ūkininkų perspėjimą ir jų minimą galimybę surengti net naują „Baltijos kelią“.
Ūkininkams neramu dėl artėjančio rudens
Ruduo žemės ūkyje – metas, kai išryškėja viso sezono rezultatai. Ūkininkai turi įvertinti derlių, supirkimo kainas, degalų, trąšų, elektros, technikos ir kitų paslaugų išlaidas.
Jeigu gamybos savikaina auga greičiau nei už produkciją gaunamos pajamos, spaudimas anksčiau ar vėliau persikelia į visą maisto grandinę.
Būtent dėl to žemdirbiai dabar įspėja, kad pigesnio maisto rudenį tikėtis gali būti sudėtinga.
Situaciją dar labiau komplikuoja pastaruoju metu brangstantys energetiniai ištekliai. Kuro ir energijos kainos žemės ūkiui yra ypač svarbios, nes jos tiesiogiai susijusios su traktorių, kombainų, džiovyklų, sandėlių ir kitos technikos naudojimu.
Nuo lauko iki parduotuvės – ilga grandinė
Vartotojui gali atrodyti, kad maisto kainą lemia tik tai, kiek ūkininkas gauna už užaugintą produkciją. Tačiau realybėje iki prekės atsidūrimo parduotuvės lentynoje ji pereina daugybę etapų.
Ūkininkas turi pasėti, patręšti ir nuimti derlių. Vėliau produkcija transportuojama, sandėliuojama, perdirbama, pakuojama ir galiausiai pristatoma prekybininkui.
Kiekviename šiame etape patiriamos išlaidos.
Todėl net ir nedidelis kuro, elektros ar kitų žaliavų brangimas gali turėti grandininį poveikį galutinei kainai.
Jeigu prie to prisideda prastesnis derlius ar mažesnė pasiūla, kainų spaudimas tampa dar didesnis.
Ūkininkai jau kalba apie traktorius
Įtampa tarp žemdirbių ir valdžios nėra naujiena. Lietuvoje ūkininkai jau ne kartą rengė protesto akcijas, į kurias išriedėdavo šimtai traktorių.
Šį kartą skambanti frazė apie galimą „antrą Baltijos kelią su traktoriais“ yra itin iškalbinga.
Tai ne tik metafora apie nepasitenkinimą. Ji rodo, kad dalis žemdirbių situaciją vertina kaip rimtą ir neatmeta kolektyvinių veiksmų, jeigu jų problemos nebus sprendžiamos.
TV3 straipsnio antraštėje būtent toks perspėjimas ir iškeltas į pirmą planą – ūkininkai kalba apie galimą naują protestą, jeigu situacija toliau blogės.
Brangesnis maistas gali paliesti visus
Maisto kainų augimas būtų juntamas ne tik ūkininkų sąskaitose.
Jeigu didėja grūdų, pieno, mėsos ar kitų žaliavų savikaina, tai anksčiau ar vėliau gali atsispindėti perdirbtų produktų kainose.
Pavyzdžiui, brangesni grūdai gali paveikti ne tik miltų ar duonos kainą. Jie svarbūs ir pašarų gamybai, o tai gali padidinti gyvulininkystės bei paukštininkystės sąnaudas. Tokiu būdu vienos žaliavos pabrangimas gali išplisti į kelias skirtingas maisto kategorijas.
Prie kainos dar prisideda energija, logistika, darbuotojų atlyginimai, pakuotės ir prekybos sąnaudos.
Todėl galutinis vartotojas dažnai pajunta ne vieną konkretų kainų šuolį, o daugybės mažesnių pokyčių sumą.
Ūkininkai atsidūrė tarp dviejų ugnių
Žemdirbių problema ta, kad jie patys negali laisvai nustatyti rinkos kainos.
Jeigu užaugintų grūdų ar kitos produkcijos supirkimo kaina sumažėja, ūkininkas vis tiek turi sumokėti už degalus, technikos remontą, sėklas, trąšas ir kitus išteklius.
Tačiau jeigu produkcijos kaina smarkiai išauga, tai jau pajunta vartotojas.
Todėl žemės ūkio sektorius atsiduria tarp dviejų spaudimo taškų: ūkininkai nenori dirbti nuostolingai, o pirkėjai nenori mokėti vis daugiau už būtiniausius produktus.
Ar rudenį tikrai laukia kainų sprogimas?
Kol kas nederėtų teigti, kad rudenį visų maisto produktų kainos būtinai smarkiai išaugs. Tam įtakos turės derliaus rezultatai, pasaulinės žaliavų rinkos, energetikos kainos, orai ir prekybos grandinės.
Tačiau ūkininkų perspėjimas yra svarbus signalas.
Jeigu gamybos sąnaudos ir toliau didės, o žemdirbiams nepavyks gauti pakankamų pajamų už produkciją, spaudimas visai maisto rinkai gali tik stiprėti.
O tada klausimas bus ne vien apie tai, kiek daugiau teks sumokėti parduotuvėje.
Gali būti sprendžiamas ir daug platesnis konfliktas – kiek ilgai ūkininkai toleruos augančias sąnaudas, kokios pagalbos tikėsis iš valstybės ir ar nepasikartos laikai, kai protestuojantys traktoriai tapdavo vienu ryškiausių Lietuvos politinių įvykių.
Jeigu pažadai liks tik pažadais, ūkininkų perspėjimas apie naują „Baltijos kelią“ gali tapti nebe skambia fraze, o realiu spaudimo valdžiai įrankiu.
