Kamilė Lukauskytė
Praėjo keli mėnesiai nuo skaudžios tragedijos, per kurią Lietuva neteko vos 19-os sulaukusios Anastasijos Kaukaitės. Tą pačią dieną mergina dar stovėjo tarp geriausių šalies abiturientų – už valstybinius brandos egzaminus ji buvo pelniusi net penkis šimtukus. Tačiau grįžtant namo iš apdovanojimų ceremonijos jos gyvybę nusinešė avarija. Dabar merginos tėtis Giedrius Kaukas atskleidė, kaip šeima nusprendė išsaugoti dukros atminimą – jų namų sode atsirado ypatingas parkelis.
Dukros atminimui – vieta, kurioje ji mėgo leisti laiką
Giedrius pasakojo, kad šeima nusprendė ne tik saugoti dukros nuotraukas ir prisiminimus, bet ir sukurti vietą, kurioje apie ją primintų kiekviena detalė.
Prie savo namų esančiame dideliame sode jie įrengė nedidelį Anastasijos atminimo parkelį. Pasirinkta vieta šeimai buvo ypatinga – visai šalia yra sūpynės, kuriose mergina mėgdavo suptis ir tiesiog būti.
„Mes čia turime didelį sodą ir tiesiog padarėme tokį parkelį“, – Žmonės.lt pasakojo gedintis tėtis.
Idėja buvo įgyvendinta gana greitai. Šeima netrukus po tragedijos susirado įmonę, kuri sutvarkė pasirinktą sodo vietą. Darbai truko maždaug tris savaites, gal iki mėnesio. Tiesa, parkelis dar nėra visiškai subrendęs – žolė, kaip pasakojo Giedrius, kol kas nespėjo pilnai sužaliuoti.
Provanso įkvėpimas ir dukros mėgtos rožinės gėlės
Šioje vietoje šeima stengėsi atkurti ne tik gražų sodą, bet ir dalelę to, kas patiko pačiai Anastasijai.
Mergina labai mėgo Prancūziją, ypač Provanso kraštą, garsėjantį levandų laukais, ramybe ir ypatinga augmenija. Todėl būtent Provanso stilius tapo pagrindiniu įkvėpimu kuriant parkelį.
Jame pasodinta įvairių augalų, tačiau ypatingas dėmesys skirtas rožinės spalvos gėlėms – tai buvo viena mėgstamiausių Anastasijos spalvų.
Tokiu būdu šeima pasirinko ne liūdną ir niūrų memorialą, o gyvą vietą, kurioje laikui bėgant augs augalai, žydės gėlės ir bręs medžiai.
Ant suoliuko – jos vardas ir ypatingi žodžiai
Vienu svarbiausių parkelio akcentų tapo atminimo suoliukas.
Ant jo pritvirtinta lentelė su Anastasijos vardu ir poetės Emory Hall eilėmis. Šalia suoliuko šeima pasodino ir gluosnį.
Tai – dar vienas simbolinis sprendimas. Medžiui augant, jo šakos turėtų vis labiau apgaubti suoliuką, o ši vieta taps tarsi natūraliu prieglobsčiu prisiminimams apie Anastasiją.
Tėtis pasakojo, kad parkelis jau tapo vieta, kurią aplanko ne tik šeimos nariai. Čia jau buvo atvykusios ir Anastasijos draugės.
„Mes gyvenam čia šalia, tai dažnai nueiname ir svečiai nueina, kai atvažiuoja. Jau apsilankė ir draugės, sakė, kad joms patiko“, – pasakojo Giedrius.
Anastasijos vardas liks ir šeimos kavinukėje
Parkelis – ne vienintelis būdas, kuriuo šeima nusprendė išsaugoti dukros atminimą.
Anastasija labai mėgo gaminti saldumynus. Ji socialiniuose tinkluose buvo sukūrusi profilį „Sucrette bakery“, kuriame dalijosi savo kepiniais ir desertais.
Šis vardas dabar įgavo dar didesnę prasmę. Šeima nusprendė taip pavadinti ir savo įrengiamą kavinukę.
Giedrius pasakojo, kad šeima jau turi vyninę, organizuoja renginius bei degustacijas, o kavinukės idėją buvo pradėjusi įgyvendinti dar anksčiau. Po tragedijos jai suteiktas dukros socialinių tinklų profilio vardas tapo savotišku Anastasijos palikimu.
Tą dieną, kai turėjo prasidėti naujas gyvenimo etapas
Anastasijos istorija skaudina dar labiau dėl to, kad tragedija įvyko būtent tą dieną, kuri turėjo tapti viena gražiausių jos gyvenime.
Liepos 23-iąją Vilniaus rajone, Ažulaukės kaime, įvyko avarija, kurioje susidūrė BMW, „Ford Galaxy“ ir sunkvežimis. 19-metės vairuojamas BMW susidūrė su priešais važiavusiu sunkvežimiu. Mergina buvo išlaisvinta iš automobilio, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko – apie 16.15 val. ji mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
Vos keliomis valandomis anksčiau Anastasija Vilniaus miesto Rotušėje buvo atsiėmusi apdovanojimą už išskirtinius brandos egzaminų rezultatus. Penki šimtukai liudijo apie jos darbštumą ir talentą.
Todėl šeimai liko ne tik nepakeliamas skausmas, bet ir daugybė neįgyvendintų dukros planų.
Dabar juos keičia mažos, bet labai prasmingos detalės – gėlės, augantis gluosnis, suoliukas, jos vardu pavadinta kavinukė ir vieta sode, kur Anastasija kadaise mėgo suptis.
Tai neleidžia sugrąžinti žmogaus, tačiau leidžia jo buvimui šeimos gyvenime turėti tęsinį. Anastasijos istorija išliks ne tik kaip skaudi tragedija, bet ir kaip jaunos merginos, kuri per trumpą gyvenimą spėjo palikti labai ryškų pėdsaką, prisiminimas.
