Lukas Starkus
Kiek daugiau nei 23 mlrd. eurų gynybos biudžeto deficitas, kurį Ukraina nori padengti padedama sąjungininkų, sukėlė nerimą Europos pareigūnams, rašoma „The New York Times“. Tai liudija, kad karo kaina auga, pažymi laikraštis. Ir taip neįtikėtinai brangiai kainuojančio karo kaina šiais metais ženkliai išaugo ir Maskvai, rodo Rusijos biudžeto duomenys.
Ukrainos gynybos biudžeto deficitą Volodymyras Zelenskis viešai įvardijo rugpjūčio pabaigoje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ posėdyje. Ukrainos prašymas suteikti tokio didelio masto pagalbą nustebino ir susirūpino daugelį Europos pareigūnų, rašo NYT.
Europoje suprantama, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo, tačiau ten nesitikėta tokio didelio biudžeto deficito, laikraščiui pasakojo keturi Europos diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Dviejų Europos pareigūnų teigimu, asmeniniuose pokalbiuose kai kurie europiečiai kelia klausimą, ar Kyjivas efektyviai išleidžia pinigus.
Dabar Europos pareigūnai bando suprasti, iš kur atsirado deficitas, kokie tikslūs jo mastai, ar lėšas reikėtų nukreipti šiais metais ir, jei taip, kaip tai padaryti, rašo NYT. Pirmadienį ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis kalbėjosi su Ukrainos premjeru Serhijumi Koreckiu: kaip po šio susitikimo pranešė Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari, pirmasis žingsnis – „gauti aiškų vaizdą apie biudžeto ar finansinę situaciją“.
Lėšų deficito šaltinis iki šiol lieka neaiškus: Volodymyras Zelenskis sakė, kad Gynybos ministerija išnaudojo lėšas, numatytas metų pabaigai, vadovaujant buvusiam ministrui Mychailo Fedorovui, tačiau pats M. Fedorovas neigė informaciją apie tokį didelį deficitą jo vadovavimo ministerijai metu.
Prašymas skirti papildomų lėšų gali apsunkinti Ukrainos santykius su sąjungininkais tuo metu, kai Europos lėšos Kyjivui tapo kritiškai svarbios dėl sumažėjusios JAV pagalbos, rašo laikraštis. Tačiau, kaip pažymi NYT, Europos šalių valdžia taip pat turi subalansuoti paramą Ukrainai su vidaus išlaidomis, kad nesukeltų savo rinkėjų nepasitenkinimo.
Vienintelis praktiškai įgyvendinamas būdas greitai suteikti papildomų pinigų Ukrainai, aštuonių NYT šaltinių teigimu, gali būti ES paskolos Kijevui išdavimo paspartinimas, kuri buvo patvirtinta balandžio mėnesį ir numato beveik 85,9 mlrd. eurų skyrimą per dvejus metus. Tačiau iki susitarimo šiuo klausimu dar toli, ir tai sukurs lėšų trūkumo problemą kitų metų pabaigoje, pažymi laikraštis.
Kyjivo lėšų trūkumas tapo ryškiu priminimu apie tai, kad paramos Ukrainai kaina auga, pabrėžia NYT. „Objektyviai karas tapo brangesnis“, – laikraščiui sakė Ukrainos užsienio politikos specialistė ir Vokietijos tyrimų instituto „Marshall Fund“ vyresnioji mokslo darbuotoja Olena Prokopenko.
Apie tai kalba ir Ukrainos parlamento Biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa: „Šios spragos atsiranda todėl, kad karas kasmet darosi vis brangesnis. Turime atsižvelgti į tai, kad Rusijos taktika keičiasi, ir tai blogina Ukrainos padėtį.“ Jos teigimu, suintensyvėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos pramonę, įskaitant metalurgiją ir grūdų eksportą, lėmė tai, kad vien per praėjusį mėnesį Ukraina neteko maždaug pusės tikėtinų pajamų.
23 mln. eurų per valandą: Rusijos išlaidos karui su Ukraina pasiekė naują rekordą
Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina pirmąjį 2026 m. pusmetį pasiekė naują rekordinę ribą – 10,687 trln. rublių (apie 98,2 mlrd. eurų), remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto mokslinis bendradarbis Janisas Klugė.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo dar 30 proc. arba 2,46 trln. rublių (apie 22,6 mlrd. eurų). Palyginti su 2024 m. sausio–birželio mėnesiais, Rusijos Federacijos karinis biudžetas padidėjo 65 proc. (+4,211 trln. rublių arba apie 38,7 mlrd. eurų), palyginti su 2023 m. – 145 proc., o palyginti su pirmaisiais karo metais – 285 proc. Palyginti su ikikarinių 2021 m. duomenimis, išlaidos kariuomenei šoktelėjo daugiau nei 5 kartus.
Vidutiniškai Kremliaus „karo mašina“ suvalgydavo po 1,78 trln. rublių (apie 16,4 mlrd. eurų) per mėnesį, 59 mlrd. rublių (apie 542 mln. eurų) per dieną arba 2,5 mlrd. rublių (apie 23 mln. eurų) kiekvieną valandą.
Pusmečio duomenimis, karinėms išlaidoms buvo išleista 43,8 proc. visų federalinio biudžeto išlaidų, ir tai yra „naujas visų laikų maksimumas“, nurodo J. Klugė. Palyginti su biudžeto pajamomis, skaičiai atrodo „dar ekstremaliau“, pabrėžia jis: kariuomenei ir gynybos pramonei finansuoti išėjo 57,3 proc. visų į biudžetą gautų pinigų. Palyginimui: metais anksčiau karui buvo išleidžiama 39,2 proc. biudžeto išlaidų ir 46,8 proc. jo pajamų, o prieš karą – atitinkamai 20 proc. ir 19,8 proc.
Lygiai du trečdaliai Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinti, rodo J. Klugės skaičiavimai: per pirmuosius šešis mėnesius Kremlius pagal viešus gynybos straipsnius išleido tik 3,546 trln. rublių (apie 32,6 mlrd. eurų), o pagal uždarus – 7,141 trln. rublių (apie 65,6 mlrd. eurų). Palyginti su praėjusiais metais, „šešėlinės“ iždo išlaidos padidėjo 42 proc., o palyginti su ikikariniu laikotarpiu – daugiau nei 7 kartus.
Bendrai nuo 2022 m. pradžios Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimui išleido 57,144 trln. rublių (apie 525 mlrd. eurų) arba 660 mlrd. JAV dolerių (apie 567 mlrd. eurų) pagal dabartinį oficialų kursą – sumą, palyginamą su visomis Rusijos centrinio banko aukso ir užsienio valiutos atsargomis (720,3 mlrd. JAV dolerių arba apie 618 mlrd. eurų rugpjūčio 1 d. duomenimis) ir 2,2 karto viršijančią visų šalies aukso atsargų vertę (292,8 mlrd. JAV dolerių arba apie 251 mlrd. eurų).
Į 2026 m. biudžeto įstatymą Rusijos Federacijos vyriausybė iš pradžių įtraukė 6,7 proc. BVP gynybos išlaidas, tačiau realybėje jos viršija planą maždaug 1,5 karto ir per 6 mėnesius pasiekė 10,5 proc. pusmečio BVP, apskaičiavo J. Klugė. Rezultatas – augantis biudžeto deficitas, kuris iki rugpjūčio pradžios pasiekė 6,45 trln. rublių (apie 59,3 mlrd. eurų) ir dvigubai viršijo visiems metams suplanuotą lygį.
Kad sudurtų galą su galu ižde, kuris antrus metus iš eilės išgyvena pastebimą pajamų iš naftos ir dujų krytį, vyriausybė nuo pavasario trečdaliu sumažino išlaidas pagal civilinius straipsnius, taip pat pavedė 15 proc. sumažinti etatų skaičių valstybinėse agentūrose, pasakojo su situacija susipažinę agentūros „Bloomberg“ šaltiniai. Jų teigimu, vidiniai Finansų ministerijos skaičiavimai rodė, kad „skylė“ biudžete iki metų pabaigos gali išaugti iki 9 trln. rublių (apie 82,7 mlrd. eurų), jei nebus pradėti sudėtingi karpymai, rašoma „The Moscow Times“.
