Lukas Starkus
Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.
Prekybininkai vis dažniau kalba, kad laikas pakeisti jau dešimtmečius naudojamus vienmačius brūkšninius prekių kodus, kurie yra nuskenuojami kasose.
Tarptautinė organizacija „GS1“ kartu su rinkos dalyviais inicijavo pokyčius, todėl senuosius kodus palaipsniui keičia dvimačiai, į QR kodus panašūs analogai.
Visa informacija apie prekes – telefone?
Nurodoma, kad naujieji dvimačiai kodai turi milžinišką pranašumą, nes juose telpa iki 3 000 skaitmenų ir ženklų, kai tuo metu senieji 1D kodai turėjo tik 10 skaitmenų ir galėjo atlikti vienintelę užduotį – identifikuoti patį produktą.
Naujuosius kodus kaip ir dabar kasose galės skenuoti pardavėjai, o pirkėjai, panaudoję išmanųjį telefoną ir nuskenavę kodą, iškart pateks į svetainę su išsamia informacija.
Joje bus galima rasti produkto naudojimo instrukcijas, alergenus, nuolaidų kuponus, duomenis apie gamybos ūkį ar pakuotės perdirbimą.
Be to, parduotuvės taip galės atpažinti baigiančius galioti produktus ir automatiškai blokuoti jau sugedusių prekių pardavimą tiesiog kasoje.
Anot „GS1“, vienas svarbiausių šios technologijos pranašumų yra galimybė iš esmės transformuoti maisto saugos sistemą ir padėti išvengti pavojingų ligų protrūkių.
Iki šiol partijų ir dėžių numeriai būdavo spausdinami atskirai ant pakuotės sunkiai įskaitomu šriftu, todėl kilus grėsmei saugumui informaciją turėdavo tikrinti žmonės.
Dėl klaidos tikimybės ir neapibrėžtumo prekybininkai dažnai būdavo priversti išimti iš apyvartos ir išmesti milžiniškus kiekius visiškai saugaus maisto, patirdami didžiulius finansinius nuostolius.
Įrašius gamybos partijų duomenis tiesiai į 2D kodą, atsekamumas taptų itin tikslus, o nesaugios prekės tiesiog nepasiektų lentynų arba būtų iškart užblokuotos kasoje.
Visgi prekybininkai atkreipia dėmesį, kad nors nauda neabejotina, šis perėjimas reikalauja laiko ir gamybos pokyčių.
Pasak jų, norint įrašyti unikalią partijos informaciją į kodą, pakuotes reikia spausdinti vietoje arba atitinkamai pritaikyti gamybos linijas.
Ekspertų teigimu, nors permainos nevyksta per vieną naktį, 2D kodai palaipsniui taps naujuoju kasdieniu standartu.
Kasos jau ir dabar pritaikytos tokiam formatui
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė įvardijo, kad dauguma prekybos tinklo įrangos jau yra pritaikyta nuskenuoti įvairaus tipo kodus, tarp jų ir QR kodus.
„Šiuo metu, būtent su šiuo pokyčiu susijusių papildomų procesų inicijavę nesame, savo infrastruktūrą atnaujiname nuosekliai, nuolat bendradarbiaujame su partneriais“, – aiškino „Iki“ atstovė.
Ji pridūrė, kad QR kodus savo veikloje naudoja jau ir dabar.
„Unikalus QR kodas yra suteikiamas pavienėms prekėms, kurios yra nukainojamos paskutinę galiojimo dieną, taip pat prekėms, kurias parduodame po „geriausias iki..“ numatytos datos su 70 proc nuolaida, taip pat, „Iki“ lojalumo programėlė nuo šiol yra su QR kodu, kuris leidžia vienu metu nuskaityti tiek lojalumo kortelės nuolaidas, tiek asmeninius pasiūlymus, kuponus ar aktyvuotus pigintuvo pasiūlymus“, – aiškino G. Kitovė.
„Lidl“ komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė įvardijo, kad prekybos tinklas taip pat yra aviras inovacijoms ir neabejoja jų kuriama pridėtine verte.
„Tiek brūkšninių kodų evoliucija į QR formatą, tiek dirbtinio intelekto įrankiai pasitarnauja svarbiausiam tikslui – suteikti klientams galimybę akimirksniu pasiekti išsamią ir tikslią informaciją apie perkamus produktus“, – komentavo pašnekovė.
O. Ferencienė pridūrė, kad „Lidl“ parduotuvių sistemos jau dabar yra pritaikytos ir galėtų nuskaityti QR formatą.
„Nuolatos stebime rinkos naujoves, o savo sprendimus dėl privačių prekių ženklų pakuočių atnaujinimo priimsime tik atlikę išsamų vertinimą“, – nurodė prekybos tinklo atstovė.
Suteiktų naudą ir pirkėjams, ir pardavėjams
„Maximos“ informacinių technologijų aptarnavimo departamento direktorius Tomas Poškus pabrėžė, kad į dvimačių kodų plėtrą žiūri kaip į natūralią technologijų evoliuciją prekyboje.
Pasak jo, pats QR ar kito dvimačio kodo nuskaitymas nėra naujovė – technologinės galimybės tam egzistuoja jau šiandien.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad kalbame ne apie staigų ar privalomą įprastų brūkšninių kodų pakeitimą nuo 2027 metų, o apie tarptautinę iniciatyvą, skatinančią palaipsniui plačiau naudoti daugiau informacijos galinčius perduoti dvimačius kodus“, – paaiškino jis.
Anto T. Poškaus, didžiausia tokių pokyčių nauda atsirastų tuomet, kai tokius kodus plačiai pradėtų naudoti gamintojai ir juose būtų pateikiama ne tik prekės identifikacinė, bet ir papildoma informacija, pavyzdžiui, galiojimo data ar partijos numeris.
„Tai galėtų padėti efektyviau valdyti prekių atsekamumą, galiojimo terminus ir kitus procesus, o pirkėjams suteikti patogesnę prieigą prie išsamesnės informacijos apie produktą“, – aiškino „Maximos“ atstovas.
„Norfos“ astovas spaudai Darius Ryliškis pabrėžė, kad toks technologinis pokytis pirmiausia palies prekių gamintojus, o tik tada pačius prekybininkus.
„Skaitmenizacija sparčiai žengia į priekį, todėl natūralu, kad dvimačiai kodai ateityje atsiras ir ant plataus vartojimo prekių pakuočių. Beje, tam tikrose srityse, pavyzdžiui, ant vaistų pakuočių, tokie sprendimai sėkmingai veikia jau dabar“, – paaiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad pirkėjams ši naujovė bus vienareikšmiškai naudinga, nes suteiks prieeigą prie kur kas išsamesnės informacijos apie prouktą.
Tuo metu prekybininkams, anot D. Ryliškio, yra naudinga viskas, kas sukuria pridėtinę vertę ir patogumą jų klientams.
Perkelti visą informaciją į telefoną neprotinga?
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė įvardijo, kad šie pokyčiai netrukus gali pasiekti ir Lietuvos parduotuves.
„Lietuva yra bendros Europos mažmeninės prekybos rinkos dalis, o tiek prekybininkai, tiek gamintojai vadovaujasi tarptautiniais GS1 standartais. Todėl tiekėjams palaipsniui pereinant prie naujos kartos dvimačių kodų, šie pokyčiai natūraliai pasieks ir Lietuvos prekybą“, – aiškino ji.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, tai nebus pokytis per vieną dieną.
„Pereinamuoju laikotarpiu greičiausiai dar kurį laiką matysime ir tradicinius, ir naujuosius kodus. Tam reikalingas ir technologinis pasirengimas – ne visos šiuo metu naudojamos kasų sistemos bei skeneriai gali nuskaityti naujos kartos kodus, todėl reikės atitinkamai atnaujinti įrangą ir sistemas“, – pridūrė L. Lesauskaitė-Remeikė.
Pasak jos, panašius sprendimus „Rimi“ naudoja jau dabar.
„Pavyzdžiui, daugeliui parduotuvėse sveriamų ir ženklinamų produktų naudojami kodai, kuriuose užkoduotas ne tik pats produktas, bet ir jo svoris bei galiojimo terminas. Tai leidžia kasos sistemai atpažinti ir, pavyzdžiui, neleisti parduoti produkto, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs“, – dalijosi „Rimi“ atstovė.
Nepaisant to, kad visi prekybos tinklai kaip didžiausią tokios naujovės privalumą įvardija tai, kad naujos kartos kodas gali būti susietas su gerokai didesniu informacijos kiekiu, tačiau anot „Rimi“ atstovės, visa informacija neturėtų būti tiesiog perkelta iš pakuotės į telefoną.
„Ne visi pirkėjai norės ar galės parduotuvėje skenuoti kodą telefonu, todėl skaitmeninė informacija turėtų būti papildomas patogus kanalas, o ne savaime pakeisti svarbiausią informaciją ant produkto“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
