Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Vilniuje ir dalyje aplinkinių rajonų gyventojai sulaukė netikėto perspėjimo – buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus signalas. Buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, į dangų pakilo NATO oro policijos naikintuvai, o žmonėms nurodyta numatyti saugią vietą.
Tačiau po kelių dešimčių minučių paaiškėjo, kad situacija buvo visai kitokia, nei iš pradžių manyta. Radarų užfiksuotas objektas pasirodė esantis ne dronas, o paukščių būrys.
Pavojaus signalas truko vos keliasdešimt minučių
Oro pavojus buvo paskelbtas apie 12.59 val. Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų rajone ir Elektrėnų apylinkėse.
Situacija buvo vertinama rimtai – buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai, o Vilniaus oro uosto veikla laikinai sustabdyta.
Maždaug po 38 minučių, 13.37 val., pavojus buvo atšauktas. NATO naikintuvų pilotai objektą identifikavo vizualiai ir nustatė, kad radarų užfiksuota atžyma buvo paukščių būrys.
Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad rudenį paukščių būriai kartais gali radarų ekranuose judėti panašia trajektorija ir greičiu kaip kai kurie bepiločiai orlaiviai. Todėl, kol objektas nėra patikimai identifikuotas, institucijos privalo vadovautis saugumo procedūromis.
Tą pačią dieną – dar vienas incidentas
Tačiau sekmadienio įvykiai tuo nesibaigė. Dar paryčiais, apie 4.05 val., Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo kitą ore judėjusią žymą.
Buvo manoma, kad objektas galėjo į Lietuvos oro erdvę patekti iš Baltarusijos ir judėti Kaliningrado srities kryptimi. Apie 4.25 val. jis jau buvo palikęs Lietuvos teritoriją.
Tuo metu nebuvo pakankamai duomenų nustatyti, kas tiksliai buvo užfiksuota. Tačiau pagal turėtą informaciją nebuvo nustatyta tiesioginė grėsmė žmonėms ar objektams, todėl naikintuvai nebuvo keliami, o oro pavojaus signalas nebuvo skelbiamas.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas neatmetė, kad tai galėjo būti dronas. Tarp svarstytų versijų buvo ir nuklydęs aparatas, ir su kontrabanda susijęs skrydis, taip pat galimas žvalgybinis tikslas.
Ekspertas: ši situacija atskleidė rimtą problemą
Dronų ekspertas Arūnas Kumpis į sekmadienio įvykius pažvelgė gerokai kritiškiau. Jo teigimu, situacija parodė Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemos spragas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad vienu atveju sistema nesugebėjo tiksliai nustatyti, koks objektas kirto Lietuvos oro erdvę, o kitu atveju tam, kad būtų nustatyta, jog danguje skrenda paukščiai, prireikė NATO naikintuvų.
Kumpio vertinimu, Lietuvai reikėtų daugiau techninių priemonių, kurios leistų objektus atpažinti pagal jų skleidžiamą garsą, aukštį, greitį ir kitus parametrus. Jis kaip pavyzdį minėjo Latvijoje pasienyje naudojamus akustinius sensorius ir artimojo nuotolio radarus, o Ukrainą – kaip valstybę, kuri dėl karo patirties yra gerokai pažengusi bepiločių objektų atpažinimo srityje.
Vis dėlto tai yra eksperto vertinimas. Lietuvos kariuomenė pabrėžia kitą principą: nežinomą objektą geriau patikrinti ir įsitikinti, kad grėsmės nėra, nei rizikuoti jo neįvertinus.
Ministras taip pat turi klausimų
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad reakcija į popietinį oro pavojų buvo tinkama – institucijos reagavo prevenciškai ir įsitikino, kad realios grėsmės nėra.
Tačiau ministrui kilo klausimų dėl ankstyvo ryto incidento. Jis atkreipė dėmesį, kad tuomet radarai taip pat fiksavo neatpažintą objektą, tačiau gyventojai nebuvo informuoti, o naikintuvai nebuvo keliami.
Dėl to R. Kaunas kreipėsi į kariuomenės vadą ir paprašė pateikti išsamesnę informaciją, kodėl tuo metu buvo priimti būtent tokie sprendimai.
Pavojaus nebuvo, tačiau klausimų liko daug
Nors sekmadienio popietę Vilniuje paskelbtas oro pavojus galiausiai pasirodė esąs klaidingas signalas apie galimą droną, pats įvykis tapo svarbiu Lietuvos pasirengimo išbandymu.
Gyventojams teko reaguoti į realų perspėjimą, oro uostas buvo uždarytas, o NATO naikintuvai pakilo į orą. Tik vėliau paaiškėjo, kad grėsmę radarų ekranuose sukėlė paukščių būrys.
Tačiau tą pačią dieną užfiksuotas ir kitas, kol kas neidentifikuotas objektas rodo, kad Lietuvos institucijoms teks atsakyti į kur kas platesnį klausimą – kaip greitai ir tiksliai šalies oro erdvėje galima atskirti realią grėsmę nuo objekto, kuris tik atrodo kaip galimas dronas.
