Kamilė Lukauskytė
Sekmadienio naktį Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas galimas bepilotis orlaivis sukėlė gerokai daugiau klausimų, nei iš pradžių buvo galima tikėtis. Lietuvos kariuomenė skelbė, kad objektas į šalį galėjo įskristi iš Baltarusijos ir vėliau iš Lietuvos teritorijos pasuko Kaliningrado link. Tačiau dabar vis garsiau keliama kita versija – galbūt dronas į Kaliningradą apskritai nenuskrido ir galėjo nukristi kažkur Lietuvoje.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas po susitikimo su kariuomenės vadu pareiškė negavęs atsakymų į visus svarbiausius klausimus.
Ministrui pateikta informacija neįtikino
R. Kaunas pirmadienį neslėpė, kad kariuomenės paaiškinimai jo netenkina. Ministras teigė, jog jam buvo pateikta informacija apie sekmadienio rytą galimai Lietuvos oro erdvę pažeidusį objektą, tačiau atsakymai nepaaiškino visų aplinkybių.
Dėl to nuspręsta sudaryti ekspertų darbo grupę. Ji turės išsiaiškinti, kada tiksliai objektas buvo pastebėtas, kokiu maršrutu jis skrido, kokią informaciją tuo metu turėjo kariuomenė ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.
Šis tyrimas ypač svarbus todėl, kad visuomenė iš pradžių buvo informuota apie vieną galimą objekto skrydžio scenarijų, tačiau dabar patys pareigūnai pripažįsta, kad visi atsakymai dar nėra aiškūs.
Dronas galėjo būti ne ten, kur manyta
Pagal pirminę kariuomenės versiją, objektas buvo užfiksuotas netoli Varėnos ir galėjo į Lietuvos teritoriją patekti iš Baltarusijos.
Vėliau buvo skelbiama, kad maždaug po 20 minučių jis iš Lietuvos teritorijos pasuko į Kaliningrado sritį.
Tačiau problema ta, kad kariškiai tiesiogiai neužfiksavo paties momento, kai dronas kirto sieną į Lietuvą, taip pat nėra aiškaus patvirtinimo, kad jis iš tiesų pasiekė Kaliningradą.
Todėl dabar keliama ir kita versija – objektas galėjo nukristi Lietuvos teritorijoje. Tokiu atveju jo paieška taptų vienu svarbiausių tyrimo uždavinių.
Kol kas tai tik galima versija, o ne nustatytas faktas.
Gyventojų pasakojimai nesutampa su oficialia laiko juosta
Papildomų klausimų kelia ir laikas.
Varėnos gyventojai pasakojo girdėję drono garsą maždaug pusę keturių ryto. Tuo metu žmonės iš Eišiškių ir Šalčininkų rajono taip pat teigė girdėję panašų garsą dar anksčiau.
Tuo metu kariuomenė skelbė, kad objektas ties Varėna radarais užfiksuotas tik apie 4.05 valandą ryto.
Taigi iškyla klausimas, ar visi gyventojų girdėti garsai buvo susiję su tuo pačiu objektu, ar tą naktį Lietuvos pasienyje galėjo būti daugiau nei vienas bepilotis.
Šios aplinkybės ir turės būti patikrintos atliekant išsamesnę analizę.
Kodėl žmonės nebuvo perspėti?
Dar vienas klausimas – kodėl sekmadienio naktį gyventojai nebuvo informuoti apie galimą oro erdvės pažeidimą.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškino, kad tuo metu buvo įvertinta, jog objektas visuomenei grėsmės nekelia. Pasak jo, jis nežemėjo ir išlaikė pastovų kursą, todėl nuspręsta pavojaus signalo neskelbti.
Tačiau vėliau, kai dieną radarai užfiksavo objektą, kuris galiausiai pasirodė esantis paukščių būrys, buvo paskelbtas oro pavojus ir į orą pakilo NATO naikintuvai.
Būtent toks skirtingas reagavimas ir tapo vienu iš klausimų, į kuriuos dabar bandoma atsakyti.
Kas galėjo būti tikrasis drono tikslas?
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neatmetė, kad incidentas galėjo būti provokacija.
Jo vertinimu, jeigu bepilotis orlaivis buvo specialiai paleistas į Lietuvos oro erdvę, jo maršrutas galėjo būti iš anksto užprogramuotas, o skrydžio metu objektas galėjo pakeisti kryptį.
Tokiu atveju Lietuvai būtų svarbu ne tik nustatyti, iš kur dronas atkeliavo, bet ir suprasti, kokio tikslo buvo siekiama.
Viena iš svarstomų versijų – galimas Lietuvos oro gynybos ir radarų sistemų testavimas. Tačiau šiuo metu nėra patvirtinta, kad būtent taip ir buvo.
Sistema dar nėra tokia, kokios reikia
Incidentas dar kartą iškėlė klausimą apie Lietuvos galimybes aptikti ir neutralizuoti nedidelius bepiločius orlaivius.
Pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis teigė, kad atliekant tyrimą reikėtų įvertinti ne tik kariuomenės veiksmus, bet ir tai, ar kariuomenė apskritai buvo tinkamai aprūpinta priemonėmis, kurių reikia tokiai grėsmei suvaldyti.
R. Kaunas taip pat pripažįsta, kad efektyviai reaguoti į tokius objektus bus galima tik turint vientisą sistemą, kuri sujungtų radarus, kitus sensorius ir ginkluotę.
Ministras tikisi, kad tokią sistemą galbūt pavyks sukurti per pusantrų metų, tačiau kol kas garantijos nėra.
Dabar svarbiausia – surasti atsakymus
Sekmadienio nakties incidentas kol kas turi daugiau klausimų nei galutinių atsakymų. Neaišku, kokiu tiksliai maršrutu objektas pateko į Lietuvą, ar jis iš tiesų išskrido į Kaliningradą ir kur yra dabar.
Jeigu dronas iš tiesų nukrito Lietuvoje, jo liekanų suradimas galėtų suteikti itin svarbios informacijos apie objekto kilmę, paskirtį ir skrydžio aplinkybes.
Todėl ekspertų darbo grupės išvados dabar bus itin svarbios. Nuo jų gali priklausyti ne tik šio konkretaus incidento vertinimas, bet ir tai, ar Lietuva pakeis savo reagavimo į panašias oro grėsmes tvarką.
