Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vis dažniau skambant perspėjimams apie oro pavojų, politinis ginčas dėl šalies oro gynybos įgauna naują pagreitį. Buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Dovilė Šakalienė skirtingai vertina ne tik savo kadencijų darbus, bet ir tai, kiek realiai buvo pasistūmėta stiprinant Lietuvos apsaugą nuo raketų ir dronų.
Vienas teigia, kad socialdemokratų valdžios laikotarpiu oro gynyba nebuvo pakankamas prioritetas. Kita atkerta, kad vien pasirašytų sutarčių skaičius neparodo viso atlikto darbo, nes tokie ginkluotės įsigijimai rengiami ilgai.
Tuo metu dokumentai rodo, kad per dabartinės valdžios laikotarpį sudarytos šešios sutartys dėl oro gynybos ginkluotės įsigijimo.
Kasčiūnas: „Aš pasirašiau tris sutartis“
Buvęs krašto apsaugos ministras, dabar konservatoriams vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad jo vadovavimo KAM metu oro gynybos srityje buvo priimta reikšmingų sprendimų.
Ministro pareigas jis ėjo nuo 2024 metų kovo pabaigos iki gruodžio. Kasčiūnas teigia per savo kadenciją pasirašęs mažiausiai tris sutartis dėl oro gynybos ginkluotės.
Tarp jų – dvi MSHORAD trumpojo nuotolio mobiliosios oro gynybos sistemos, skirtos kovai su tokiais taikiniais kaip bepiločiai orlaiviai ir sparnuotosios raketos. Taip pat jis mini papildomą NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą.
Kasčiūnas taip pat teigia pradėjęs kitų oro gynybos pajėgumų įsigijimo procesus.
Šakalienė: vien sutarčių skaičius nieko neįrodo
Dovilė Šakalienė, vadovavusi Krašto apsaugos ministerijai nuo 2024 metų gruodžio iki 2025 metų spalio, su tokiu vertinimu nesutinka.
Ji teigia, kad jos kadencijos metu oro gynybai buvo skiriamas didelis dėmesys, tačiau ginkluotės pirkimų procesai yra sudėtingi ir užtrunka.
Todėl, pasak Šakalienės, vien tai, kad konkrečios sutartys nebuvo pasirašytos jos ministravimo metu, nereiškia, kad tuo laikotarpiu nebuvo atliekami reikalingi darbai.
Būtent čia ir atsiranda pagrindinė buvusių ministrų ginčo ašis: ar vertinti rezultatą pagal tai, kas jau pasirašyta, ar pagal visą pasirengimo ir įsigijimo procesą?
Dokumentai pateikia dar vieną skaičių
LRT skelbia susipažinusi su dokumentu, kuriame nurodoma, kad per dabartinės valdžios kadenciją kol kas sudarytos šešios sutartys dėl oro gynybos ginkluotės įsigijimo.
Šis skaičius tapo svarbia ginčo dalimi, nes Kasčiūnas viešai yra teigęs, kad per vieną savo ministravimo vasarą pasirašė daugiau oro gynybos kontraktų nei socialdemokratai per visą savo kadenciją.
Tačiau tokį palyginimą Šakalienė vertina kitaip, pabrėždama, kad dalis projektų buvo pradėti anksčiau ir jų įgyvendinimas užtrunka ne vieną mėnesį.
Kodėl oro gynyba dabar tapo tokia jautri tema?
Šis politinis konfliktas įsiplieskė neatsitiktinai.
Pastarosiomis dienomis Lietuvos oro erdvėje įvyko incidentas, kai NATO naikintuvai numušė į Lietuvą įskridusį droną. Šis įvykis dar kartą iškėlė klausimą, kiek efektyviai šalis gali aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti įvairius oro taikinius.
Būtent todėl dabar ypač daug dėmesio skiriama daugiasluoksnei oro gynybai – sistemai, kuri turėtų apimti skirtingo nuotolio priemones, radarus, kovos su dronais technologijas ir kitus pajėgumus.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad oro gynyba yra viena iš prioritetinių Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo krypčių, o sprendimai šioje srityje priimami nuosekliai.
Į ginčą įsitraukė ir premjeras
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė nenorintis rengti ankstesnių vyriausybių ar ministrų darbų revizijos.
Jo teigimu, būtų galima ilgai aiškintis, ką padarė ar nepadarė Kasčiūnas, Šakalienė ar kiti ankstesni sprendimų priėmėjai.
Tačiau premjeras akcentavo kitą tikslą – kad oro gynyba dabar turi tapti prioritetu, o ne vien politinių ginčų objektu.
Politinis ginčas sutapo su realiu saugumo išbandymu
Šiuo metu diskusija dėl ankstesnių sprendimų įgauna papildomą svorį, nes Lietuva susiduria su konkrečiais oro erdvės saugumo iššūkiais.
Klausimas tampa ne vien tuo, kas kiek sutarčių pasirašė, bet ir tuo, kokius pajėgumus Lietuva turi šiandien, kiek jų dar reikia ir kaip greitai jie gali būti realiai panaudoti.
Todėl Kasčiūno ir Šakalienės ginčas atskleidžia platesnę problemą: oro gynybos pajėgumų kūrimas yra ilgas procesas, kuriame sprendimai vienos kadencijos metu gali būti įgyvendinami jau kitai valdžiai dirbant.
O kol politikai skaičiuoja sutartis ir aiškinasi nuopelnus, pastarieji incidentai ore primena, kad oro gynybos klausimas Lietuvai nebėra vien popierinis planas – jo svarbą vis dažniau tenka vertinti pagal realias situacijas.
